Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
‘jotvingių’ ate ‘motina’ greičiausiai yra skolinys iš germanų, plg. germ. *aiþīn ‘motina’ (gotų aiþei, s. isl. eiða, s. v. a. eidi). Žodžio pradžios dvibalsio ai- virtimas į a- pastebimas ir kituose ‘jotvingiškuose’ žodžiuose. Fonetiškai patikimiausia laikyti skoliniu iš rytų germanų (gotų). Šio skolinio (tikriausiai taip pat iš rytų germanų ?) buvimas Pabaltijo suomių kalbose, plg. suomių äiti ‘motina’, tarm. äite, estų eit (žr. SKES 1969) leidžia visiškai atsisakyti ‘jotvingių’ žodžio aiškinimo iš s. prūsų mothe ‘motina’, s. lie. mótė, la. mãte (plg. Зинкявичюс 1984, p. 9).
Šaltinis:
Орел, Хелимский 1985 (1987), 123
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
S. air. máthir f. ‘motina’, gen. sg. máthar. Vėliau paplito daugiskaitos galūnė máthracha, dat. pl. máthrechaib. Vediniai ir dūriniai: mátharda, ‘motiniškas’, mátharnat f. ‘mažoji motina’, máthre arba máithre ‘motinos šeima’; maithramail ‘panašus į motiną’, mádramil, mátharlach m. ‘gimda’; máthrathatu glosa ‘matrimonium’. Tai ide. motinos pavadinimas, išsaugotas beveik visose šios šeimos kalbose, s. i. mā́tar-, s. persų -mātā, arm. mayr, gr. μήτηρ, lo. māter, s. v. a. muotar, s. sl. mati, lie. mótė ‘žmona’. Britų kalbos pakeitė žodžio mam malonine forma (žr. muimme) reikšme ‘motina’, tačiau išsaugojo vedinius forma: 1. bret. motrep glosa ‘materteta’, v. kornų modereb abarh mam glosa ‘matertera’ bei modereb abarth tat glosa ‘amita’, s. valų pl. modreped glosa ‘materterae’, valų modryb ‘matrona, kūma’, v. bret. mozrep, dab. moéreb – visi žodžiai f. Jų daryba tiksliai atliepia s. i. mātr̥kā ‘senelė’ darybai. Ta pati šaknis taip pat randama valų žodyje modrydal m. ‘avilys’, kurio pirminė reikšmė, atrodo, buvo ‘bičių valdovė’, iš kurios perkeltinė ‘vadas’.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, m25
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
Straipsnyje lyginamuoju-istoriniu metodu atkuriama ide. kalbos seniausia gramatinė sandara. Teigiama, kad iš rytinių dialektų praindoiranėnai ilgiau už kitus išlaikė ryšius su praslavais ir prabaltais. Šie ryšiai ne iš karto nutrūko ir tada, kai slavai ir baltai ėmė jungtis su germanais. Tai liudija ypatybės, siejančios baltų ir slavų kalbas, ypač slavų, tiktai su indoiranėnais: galūninio r išnykimas sg. nom. -r kamieno žodžiuose (sl. мати, lie. motė, s. i. mātā); s pakitimas po r, k, i, u (lietuvių kalboje tiktai po r, k) į afrikatą arba liežuvio užpakalinį spirantą.
Šaltinis:
Савченко 1968, 36
Antraštė:
motė
Straipsnelis:
Indoeuropiečių motinos pavadinimą ide. *māter reprezentuoja s. i. mātar- (nom. sg. mātā), gr. μᾱ́τηρ, lo. māter, s. air. māthir, s. ang. mōdor, s. v. a. muotar, s. sl. mati, lie. motyna (: senasis mótė paprastai reiškia ‘moteris, žmona’, bet tarmėse jis tebeturi ‘motinos’ reikšmę), toch. A mācar, B mācer, arm. mayr. Tik anatolų kalbose randame inovaciją, šiuo metu visuose dialektuose tą patį žodį, plg. het. annas; tai vaikų kalbos žodis, sutinkamas ir neindoeuropiečių kalbose, plg. vengrų anya (: atya ‘tėvas’). Ide. *pətēr ir *mātēr kilę iš vaikų kalbos skiemenų [šį požiūrį palaiko daugelis mokslininkų, pvz., Walde-Hofmann II 264 ir 50; Pokorny 1959: 829 ir 694, 700 t., Buck 1949: 93 t. 103; Wackernagel-Debrunner 1954: 693; Gonda, Lingua 6, 1957, 298; Frisk II 232, 482; Devoto 1970: 31 (dėl ‘motinos’); Chantraine 1974: 865]. Ypač įtikinamai šis požiūris išdėstytas R. Jakobsono studijoje „Why „Mama“ and „Papa“?“. Laringalistų rekonstruojamos formos *pHtēr ir *maHtēr (ar net *meH2tēr) [plg. Friedrich P. 1966: 8; Ebeling (: To honour R. Jakobson 1, 1967, 580); G. Schmidt (1973: 73 t.); Beekes (KZ 86, 1972, 45 t.); Glotta 51, 1973, 232] neišlaiko kritikos, nes nesiderina su „vaikų kalbos teorija“. Dėl sufikso -ter-: Benveniste (1969: 212) mano, kad jis esąs nei agentinių daiktavardžių, nei komparatyvinis. Ide. faktai neparemia Goidanich [PICL 3 (1933), 1935, 302; Scritti in onore di A. Trombetti, 1938, 215–224] minties, kad -ter- esąs hipokoristinis. Pritariu Lohmano išvadai, kad vaikų kalbos žodžiai su kontrastiniu sufiksu -t.r-, kuris buvo vartojamas ir ‘komparatyvinių’ formų darybai, buvo perdirbti į kontrastinius vedinius patḗr/mā́tēr [J. Lohmann, Philosophie und Sprachwissenschaft (Berlin 1965), 217].
Šaltinis:
Szemerényi 1977, 7–10
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
Ide. giminystės terminologija tikrai nebuvo fiksuotas ir griežtai apibrėžtas žodynas, kuriame žodis žymėtų griežtai tą patį visame ide. areale. [...] Pavyzdžiui, gerai žinoma ‘motiną’ žyminti šaknis *mātér beveik visur paveldėta kaip motinos pavadinimas, bet albanų kalboje semantiškai išsirutuliojo į ‘seserį’ (motrë), o lietuvių kalboje – į ‘žmoną, moterį’ (mótė).
Šaltinis:
Pârvulescu 1989, 76
Antraštė:
motė
Straipsnelis:
Lie. motė, gen. moters, la. māte, gr. μητέρα, lo. māter, s. air. māthir, s. sl. mati, s. i. mātar-, av. mātar-, arm. mair, toch. A mācar, B mācer < ide. *mā́ter, kuris galbūt kilo iš vaikiško žodžio (nursery word) ma tipo. Lie. motė > moteris pradėjo reikšti ‘woman’ ir ją pakeitė vedinys motyna, motina.
Šaltinis:
Buck 1949, 103
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Lie. mótina yra -ina priesagos vedinys iš senesnio mótė ‘motina’, kuris išliko tarmėse. Daiktavardžio mótė netiesioginių linksnių kamienas buvo móter- ir pakito panašiai kaip ir jo atitikmenys giminiškose kalbose: s. sl. mati, gr. μήτηρ, lo. māter ir t. t. Dabartinis lie. mótė, gen. mótes bei dažniau vartojamas móteris, gen. móteries (trm. [228] mótera kaip ir le. maciora) turi antrinę reikšmę ‘moteris, žmona’. La. mãte bei pr. mothe, muti ‘motina’ yra -ē- kamieno (= lie. mótė, mótės).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 228–229
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Vedų mātā́, s. v. a. muoter lyginant su lie. mótė ‘moteris’ iš pradžių 1 akcentinė paradigma, la. mãte, s.-kr. ma̋ti, gen. ma̋tere, č. máti.
Šaltinis:
Milewski 1966, 115
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
Gr. μήτηρ f. (trm. μᾱ́τηρ), μητρός ir μητέρος [698 ...]. Senas ide. motinos pavadinimas, kuris figūruoja visose kalbose, išskyrus hetitus, kurie turi annaš. Turi būti išvestas iš žodžio, kuris remiasi mā pamėgdžiojimo harmonija, plg. μᾶ. Žodis reiškia socialinį rangą ir taip pat gali turėti religinę vartoseną. Jis atliepia πατήρ. Plg. lo. māter, s. i. mātar, s. persų ir av. mātar, arm. mayr, s. sl. mati (gen. matere), s. v. a. muoter, s. air. mathir. Reikšmė ‘namų šeimininkė’ išplaukia iš lie. mótė ‘motina’, bet dažniausiai ‘ištekėjusi moteris’. Pažymėtinas alb. motrë ‘sesuo’ (iš pradžios: vyresnioji sesuo, kuri pavaduoja motiną). Dar žr. Pokorny 700.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 730, 698–699
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
Bet baltų kalbose egzistavo ilgas *ā, *ō ir nebuvo trumpo *o [20]. Taip pat turėjo būti ir germanų kalbose, nors balto-germanų *ā virto *ō čia: *mātēr > *mōtēr > muoter vokiečių kalboje visai kaip lie. mótė (< bl. *mātēr), kuris žemaičių tarmėje vėliau davė mûotẹ [21].
Šaltinis:
Palmaitis 1979, 20–21
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
Galinio -r nebuvimas lie. mótė, duktė̃ – inovacija pagal n- kamienių analogiją – yra izoglosa bendra baltams su indo-iranėnais: beveik tikra šį reiškinį datuoti anksčiau nei suskilo protobaltai-slavai. (Galūnės cirkumfleksinė intonacija *-ē̃, panašu, kad atsiradusi dėl -n- kamieno įtakos ...).
Šaltinis:
Jasanoff 1983a, 147
Antraštė:
mótė
Reikšmė:
motina, moteris
Straipsnelis:
I 512 pr. muttin acc. sg. ‘motiną’ kaitaliojasi su III 10122 mūtin, taip pat su III 2917 mūtien. Skaitymas vienodas: (m'u:tin), plg. lie. mótę iš mótė ‘motina, moteris’ (LKŽ VIII 361).
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989), 29
Antraštė:
mótė
Reikšmė:
motina > moteris
Straipsnelis:
Pr. mūti 43,₃₂ ‘motina’ [ir kt.]: lie. mótė, serb. mȁti, s. i. mātā, gr. dor. μᾱ́τηρ, lo. māter, air. māthir, s. v. a. muoter ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 229.
Šaltinis:
Endzelīns DI, 263
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
žr. duona
Šaltinis:
Kortlandt 1977, 321
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Ide. *-r, *-n išnyko po ilgųjų balsių, pvz.:] lie. mótė, sl. mati, plg. gr. μήτηρ.
Šaltinis:
Kortlandt 2008, 8
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
žr. moša
Šaltinis:
Witczak 2004a, 131–132, 136
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
žr. ta
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 116
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
žr. tėvas
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 17
Antraštė:
mótė
Reikšmė:
moteris, žmona
Straipsnelis:
žr. žmona
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 18
Antraštė:
(motė)
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito r kamieno oksitonai.] S. i. mātŕ̥- < *meH₂-tr-. Oksitonezė paliudyta germanų kalbose (s. saksų mōdar, s. ang. mōdor, s. v. a. muoter ir kt.), tuo tarpu graikų kalbai būdinga mobiliojo kirčio paradigma: nom. sg. μήτηρ, acc. sg. μητέρα, gen. sg. μητρός. Baltų ir slavų kalbų baritonezė yra nevienareikšmiška, kadangi gali būti atsiradusi dėl Hirto dėsnio. Plg. taip pat duhi-tŕ̥-. [Žr. dar duktė]
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 107
Antraštė:
mótė
Straipsnelis:
Kaip nustatė Fortunatovas ir Bernekeris, prūsų III katekizmo vertėjas Abelis Willis vartojo panašų į brūkšnelį (ar, greičiau, tildę) diakritinį ženklą ant raidžių, žyminčių ilgą kirčiuotą balsį, pvz., pr. nom. sg. mūti, inf. turīt, acc. sg. sālin, atitinkantys lie. mótė, turė́ti, žõlę.
Šaltinis:
Olander 2009, 121
Antraštė:
motė
Straipsnelis:
Žodžio galo priebalsio *-r rekonstrukcija slavų prokalbėje mažai pagrįsta. Formas, kuriomis ji grindžiama, pvz., sl. *mātēr ‘motina (mother)’, geriau yra rekonstruoti be šio priebalsio, plg. s. i. mātā ‘id.’, lie. motė ‘žmona (wife) [?]’.
Šaltinis:
Orr 2000b, 40

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas