Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: musos, dūkti, sausvėjis, branyti, gramantas, skotertė, durmas.

Antraštė:

mùsos

Reikšmė:

pelėsiai

Straipsnelis:

žr. mazgoti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 140

Antraštė:

mùsos

Straipsnelis:

Su sl. хъртъ siejamas r. мухортый ‘разновидность гнедой масти’ (plg. lie. sartas reikšmę). R. мухортый < *мухо-хърт, kur pirmoji žodžio dalis мухо siejama su lie. mùsos ‘плесень’. Šio žodžio reikšmė pirmiausia, matyt, buvo ‘pilka spalva’, plg. lie. musoti. Плесень – su lie. pal-šas, pil-kas. Taigi *тихо-хртъ = ‘светлогнедовой’.

Šaltinis:

Трубачев 1957a, 40

Antraštė:

mùsos

Straipsnelis:

[Ide-ieji atskirų augalų (išskyrus medžius) rūšių pavadinimai, atspindėti sl. ir arm. kalbose:] Arm. mamuṙ ‘samanos, pelėsiai’, s. sl. мъхъ, bulg. мъх, s.-kr. мȁх ‘samanos, pelėsiai’, r. мох, č., le. mech ‘samanos’ – visi iš ide. *meus- (Pokorny I 742; Фасмер II 665). Ši leksema reprezentuojama bl., lo. ir germ. kalbose: lie. mùsos, lo. muscus ‘samanos’, s. v. a. mos ‘samanos, pelkė’. Arm. mamuṙ < *me-mus-ro (Solta, Die Stellung des Armen im Kreise idg. Sprachen. Wien 1960 176).

Šaltinis:

Сараджева 1979 (1981), 160

Antraštė:

mū̃sos

Straipsnelis:

žr. musti

Šaltinis:

Gliwa 2002a, 262–265

Antraštė:

mùsos

Straipsnelis:

žr. musti

Šaltinis:

Gliwa 2002a, 262–265