Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: nagas, lenta.

Rezultatai

Antraštė:: nãgas
Reikšmė:: Nagel, letena
Straipsnelis:: nage E 145 ‘koja’ : lie. nagà, nãgas ‘Nagel, letena’, la. nags, s. v. a. nagal ‘nagas’ ir kt. =r. Walde Pokorny I, 180 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 263

Antraštė:: nãgas
Straipsnelis:: Gr. ὄνυξ, -υχος m. ‘nagas’ […].Ὄνυξ įeina į didelę šnekamosios kalbos šeimą, kuri reiškia ‘nagą’ ir kurių formos yra įvairios. Šaknį *nogh- gali perteikti s. v. a. nagal, v. Nagel, ang. nail, s. sl. noga ‘koja’, nogŭtĭ ‘nagas’, baltų kalbose, pvz., lie. nagà ‘kanopa’, nãgas. Skr. rodo duslųjį aspiruotą (šnekamosios kalbos?) žodyje nakhá- m., neutr. ‘nagas’, taip pat plg. persų nāxun. S. air. ingen f. gali priklausyti sistemai, pripažįstančiai nulinį vokalizmą *n̥gh-. Arm., gr. ir lo. kalbos rodo daugiau sunkumų: arm. ełungn ‘nagas’ gali remtis *enogn, *enongn perėjusiais į *enungn, pagaliau pagal pirmojo n disimiliaciją į ełungn. Protezę taip pat rodo ir gr. ὄνυξ. Dėl antrojo skiemens υ čia irgi problema: gal disimiliacija su žodžio pradžios o-, plg. ὄνυμα? Lo. unguis irgi yra nelengvas ir siūloma atstatyti *ongh-, Ernout-Meillet žodžio pradžią aiškina „šnekamosios kalbos“ proteze. Žr. Frisk GEW, Pokorny 780, Ernout-Meillet s. u. unguis, Szemerényi, Synkope, 239 t. Aiškinimą laringalų teorija žr. Austin, Language, XVII, 1941, 41; Beckes, Laryngals, 47, atstato *ə₃nogh-. Plg. Rix, Münchener Studien für Sprachwissenschaft 1969, XXVII, 72.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 805

Antraštė:: nãgas
Straipsnelis:: [Semantiškai skiriasi, diferencijuoti pr. nage ‘koja, (pėda)’ (EV 145), noye ‘koja (iki pėdos)’ (pl. […]), s. b. sl. noga ‘koja’ ir lie. nãgas, s. i. nakhám ‘t. p.’ [Dar žr. nagùtis].
Šaltinis:: Euler 1983, 38

Antraštė:: nãgas
Straipsnelis:: Beveik visose ide. kalbose (išskyrus Avestos) yra išlaikytas senasis ide. nago pavadinimas. Lie. nagas, la. nags, s. sl. nogŭtĭ ir t. t., skr. nakha-, gr. ὄνυξ, lo. unguis, s. isl. nagl ir t. t. < ide. *(o)nogh- (su įvairiais šaknies balsių kaitos laipsniais ir įvairiomis priesagomis).
Šaltinis:: Buck 1949, 245

Antraštė:: nãgas
Straipsnelis:: Lie. nãgas, la. nags, pr. nagutis ‘nagas’, nage ‘pėda’. Etimologiškai giminingi: s. sl. noga ‘pėda, koja’, nogŭtĭ ‘nagas, koja/letena su nagais’, s. sl. paznogŭtĭ ‘nagas, naga’, r. nogá ‘pėda’; nogot‘ ‘nagas, koja/letena su nagais’, s. i. nakhá- ‘nagas, koja/letena su nagais’, gr. ónuks, gen. ónukhos ‘nagas, koja/letena su nagais’; arm. ełungn ‘nagas’, lo. unguis ‘pirštas/kojos piršto nagas’, s. air. ingen, s. v. a. nagal, toch. A maku, toch. B mekwa ‘nagas’. Ide. *nogh-, *ɘnogh-, *ongh- ‘nagas, kojos/letenos nagas’. Reikšmės ‘piršto nagas’ ar ‘kojos nagas’ reiškia tą patį ide. kalbose. Tik pr. kalboje minėta forma reiškia greičiau ‘pėda’, bet tai gali būti susiję su tuo, kad gyvūnų pėdos yra su nagais, vadinasi gyvūnų nagai ir reiškia jų pėdas.
Šaltinis:: Steinbergs 1996–1997, 26

Antraštė:: nãgas
Straipsnelis:: Lie. nãgas ‘1. raginė atauga piršto gale; 2. kanopa, naga’ / nagà ‘1. kanopa; 2. nagas’ priklauso ide. leksikos sluoksniui. Reikšme ‘raginė atauga’ plačiau vartojama ŏ-kamienė forma, išskyrus dalį pietų ir rytų aukštaičių, kur paplitęs ā-kamienis variantas. Reikšme ‘kanopa’, rodos, plačiau pažįstama ā-kamienė forma. La. nags ‘nagas, kanopa’ (visuotinai paplitęs) / nagas (pl.) ‘abi rankos; rankos ir kojos’ (sėliškosios ir tamniekų patarmės); plg. pr. nage E145 ‘koja’. Slavų kalbose refleksuojamas ā kamienas reikšme ‘koja’ (s. sl. noga, s.-kr. nòga etc.; Vasmer III 78-9; reikšmė artima lie. ir la. ‘kanopa, naga’), s. indų kalboje – ŏ kamienas reikšme ‘nagas’ (nakhá- m. ir n.; Pokorny 780; Trautmann 192; Fraenkel 479). Tad lie. nãgas ir nagà turbūt iš seno turėjo skirtingas reikšmes. Jeigu lie. nagà (kaip ir sl. *noga) laikytume senoviniu nomen collectivum (Trautmann 192; Pokorny 780; Skardžius ŽD 46), tai šio žodžio variantų atsiradimą būtų galima sieti su nomina collectiva daugiskaitėjimu.
Šaltinis:: Stundžia 1994, 16, 21

Antraštė:: nãgas
Straipsnelis:: ŏ-kamienis variantas gali siekti ide. prokalbės laikus (abstrahuojantis nuo giminės), o ā-kamienis – bendrąją baltų ir slavų epochą: lie. nãgas, la. nags, pr. nagis, s. i. nakhá- m. ir n. / lie. nagà, la. pl. nagas, s. sl. noga, s.-kr. nòga etc.
Šaltinis:: Stundžia 1994, 19

Antraštė:: nagas
Straipsnelis:: Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. noki (kamienas noke-) ‘Russ’ ~ lie. nagas; semantika kiek per tolima; be to, autorius per daug žongliruoja įvairiomis hipotetinėmis bl. rekonstrukcijomis, siekdamas priderinti jas prie Baltijos finų kamieno -e […].
Šaltinis:: Nilsson 2001, 184