Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: nykštỹs, juodžgoris, smilkstėti, kliaugėti, išlaidos, nešamas, sklęsti, dribšas, traušti, drėkti, drižti, spainė, anūkas, kruvinas, laistyti, stiebras, vaivoras, erglotis, plesnas, blechas, krosnis, dudnoti, pundzis, krauti, kuosas, jaurus, valai.

Rezultatai

Antraštė:: nykštỹs
Straipsnelis:: žr. inkštys
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K, 52–54

Antraštė:: nykštys
Straipsnelis:: Daugelyje ide. k. atskiro žodžio sąv. nykštys nėra, čia vart. žodžių jung. ‘didelis pirštas’. Kiti nykščio pavadinimai siejami su sąv. ‘stambus’, ‘storas’. Daugelyje k. nėra atskirų ž. rankos ir kojos nykščiams pavadinti. Lie. nykštys, s. lie. īnkstys, la. īkstis, s. pr. instixs galbūt turi ką bendro su lie. inkstas, la. īkst, kurie giminiški lo. inguen ‘ištinimas kirkšnyje’, gr. ἀδήν ‘liauka’. Visus juos jungia semantinis požymis ‘ištinęs’.
Šaltinis:: Buck 1949, 241

Antraštė:: nykštỹs
Straipsnelis:: [Atmetamos Fraenkelio besiremiančio Johanssonu, Mülenbachu ir Spechtu šio žodžio etimologijos.] Toporovas ПЯ I 53–54 mano, kad pr. instixs ir t. t. gali tęsti ide. *enk̑- : *onk̑- : *n̥k̑- ʻsiekti, įgyti, griebti, neštiʼ, kuris gr. kalboje ὁγκόω ʻišsipūsti, padidėtiʼ [...] rodo paralelinę reikšmę lo tumēre ʻišsipūstiʼ. Manau, kad iš principo Toporovas teisus. Baltų žodžių etimologija gali būti ieškoma tarp ide. šaknies *enk̑- vedinių [tinka semantika]. Tačiau fonologiškai Toporovas nepaliečia visų aspektų, nes 2 svarbios detalės nepaliečiamos – vadinamas pradinis ʻantrinisʼ nosinis (Toporovas priima Fraenkelio etim.) ir akutinė intonacija. Kadangi postuluotos baltų preformos *inkšti- ir *ninkšti- atrodo turinčios du nosinius pagal kilmę, etimologinis ryšys su ide. *ə₁enk̑- : *ə₁n̥k̑- – semantiškai tikėtinas – neturi būti atmestas. Galų gale, turėdami galvoje formas kaip gr. ἐνεγκεῖν, lo. nancīscor, galima tarti, kad bl. *inkšti- ir *ninkšti- yra pagrįsta autentiška (nulinio laipsnio) reduplikuota formacija iš šaknies *ə₁n̥k̑-, t. y. kad jie kyla iš ide. *ə₁n̥-ə₁n̥k̑-ti-. Tolesnė kažkaip neįprasto garsų durinio raida *ə₁n̥ə₁n̥k̑- nėra visai aiški. Trumpai, tardami, kad abi rekonstruotos baltų preformos, *inkšti- ir *ninkšti-, yra autentiški protobaltų *n̥n(k)šti- refleksai iš ide. *ə₁n̥-ə₁n̥k̑-ti-, abi problemos išsisprendžia> pirma, *n̥n- duoda arba *inn- > *in- arba *nin-, iš kurių nė vienas nėra reguliarus ir, antra, skiemens praradimas sukelia metatonie rude, kas paaiškina akutinę intonaciją [kad kaip vélnias – vẽlinas ir t. t.].
Šaltinis:: Hilmarsson 1983, 169–172

Antraštė:: nykštỹs
Straipsnelis:: Lie. nykštỹs, la. îkstis, pr. instixs, s. lie. inkštys. Etimologiškai giminingi: lo. inguen ‘patinimas, paklilimas kirkšnyje’, gr. adḗn ‘liauka’, s. isl. o̸kkr ‘patinimas, auglys’. Ide. *oid- ‘kilti, tinti, didėti’.
Šaltinis:: Steinbergs 1996–1997, 27