Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pašaiža, tėviškė, išsižagti, žirgsnia, pamiršūlis, krauti, krauju, lakščiai, šnypšti, širšė, ave (ava, avave, avava, ava), širšinas, dėvėti, dėvi, išrišti, šiurštas, šlūžmelninkas, širšalas, nėščia, dalgyti (dalgo, -ė), génžė, čiaužyti, šišnagas, šniūrauka, česnakūnė, šišnakas, šmaikštukas, šiekšta, šaukštas, gruodšalnė, žebenkštė, lėkštė, šiurkšis, šermukšlė, nūkirtūlis, kėsti, kėtoti, šiurkštus, geležūnės, pašalinė, blevėzgoti (blevyzgoti), žėrėti, žiurkštas, génšė, čekšėti, bebekénti, -a, -o, dėti, dedu, dėjau, išpažinti, grūsti, grūdžia, ūšininkė, kokis, koks, koki, kokia, šaračkinė, apsitausė, apstausė, žiurštokas, pašąža, šliopmučia, (iš)skrobti, šliknoti, lakamė́ža, gružinėti, deriūga, deriūgas, viešnia, sviršnia, pošviesės, virpėti, virpa, švagždėti, šiuršė, iškiuždėti, kraičiavežys, šėžė, kielė (kylė), į bobą (bobutę), éižėti, vežėčiai, dešimteri, dešimterios, niežipirštis, bruzgėti, bruzga, šuniagaršvė, iežti, -ia, ašvokšlė, žiūrėti, šiekštas, bliaugzti, bliauzgia, ežė (ežia), pošnia, nėščiai, šėšė, griež(l)ė, keršiškas, užmiršūlis, kirmėlių mėnuo, šiurkštas.

Antraštė:

pašáiža

Straipsnelis:

Semantiškai šis žodis mažai kuo skiriasi nuo pãšinas: LKŽ paaiškintas ‘atraiža, paplaiša’, o vartojimo pavyzdžiai kartais leidžia sykiu įžiūrėti dar ir reikšmę ‘rakštis’ (plg. Įsivariau pašáižą į ranką Nmk.). Kartu reikia imti gerokai įprastesnį atšáiža ‘atskilusi medžio ar ko kito dalis, atskala, skeveldra, šeberkštis’ ir laikomą bendrinės kalbos žodžiu. Jau iš pačios sandaros matyti, kad tai galūnės -a veiksmo rezultato pavadinimai, skirtingus priešdėlius perėmę iš pamatinių veiksmažodžių, savo ruožtu su tais priešdėliais pasidarytų iš kažkokio nepriešdėlinio veiksmažodžio.

Šaltinis:

Urbutis 1998a, 55–57