Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pažulnus, gurgulė, inkštis, česnagas.

Antraštė:

pažulnus

Reikšmė:

įžambus, nuožulnus

Straipsnelis:

passoles (pl.?) E. 79 ‘sprandas’ – be patikimesnės etimologijos. Trautmanas, Apr. Spr., 390 santūriai, atsargiai šį pr. žodį sieja su lie. šolė ‘lukštas, kevalas, Schale’, vienok, tai yra iš vok. gautas žodis; todėl jau verčiau paminėti Becenbergerio spėjimą BB XXIII 315 apie galimą ryšį su lie. pažulnus.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 271

Antraštė:

pa-žulnùs

Straipsnelis:

žr. atžulas

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 192–193

Antraštė:

pa-žulnùs

Straipsnelis:

Oset. zūl/zol ‘įstrižas, kreivas’. Ide. šaknis *g̑- pirmine reikšme ‘kreivas, įstrižas’, o po to ‘melagingas, neteisingas, piktas’ dėsningai duoda iranėnų *zur- (indoiranėnų rotacizmas). Bet osetinų kalba čia, kaip ir daugeliu kitų atvejų, suartėja ne su iranėnų, bet su Europos, konkrečiai su slavų-baltų kalbomis. Plg. prasl. *zulu, r. злой, lie. įžulùs, pažulnùs ‘įstrižas, kreivas’, atžūlas ‘grubus’ (Fraenkel I 23–24), gr. φολκός‘kreivakojis’. Toks pat „lambdaizmas“, oset. qælæs ‘balsas’, k’æbyla ‘šunelis’ – r. кобель ir kt. (СЕИ 35–41: ‘Фонема l’). Grynai iranėnišką ablautą turinti forma reprezentuojama oset. ævzær ‘kvailas’ iš *zwara-, plg. persų, pehlevi, part. zūr ‘melagingas; melas, apgaulė’ (AJ IX a. 104, 105), s. persų *zūrah- žodyje zūra-kara- ‘piktadėjas’, av. zūrah- ‘neteisingumas’, zbar- ‘kreivai eiti’, s. i. hvar- ‘id.’ (Mayrhofer III 620). Semantinė raida ‘kreivas’ – ‘melagingas’ – ‘neteisingas’ – ‘kvailas’ suprantama.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 316