Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pelnas, driausti, bo, kliauti, širdis, skrabti, spainė, treji, brizgas, kreigas, skaldyti, grumdyti, burvalkas, grabaliuoti, kapurnojimas, šalėti, čaplė, vieversys, paistyti, laižyti, kurklys, maumeklis, dribsa, aubijistai, kuogis, skardus, novis, atlauža, šlemžti, šipti, bristi, breda, čypulas, lenciūgas, ežgūnas, šlitis, kurpininkas, čerpė, gręžti, skabas, klumpuoti, ugniavietė, klauptas, žėbauti, tvarklas, ėtryti, čūpāje, atgaišis, kiminti, ketverokas, plokis, kiekunta, kupana, apkeikti.

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

Gr. πωλέω ‘stengtis parduoti’ [960]. Πωλέω galėtų būti deverbatyvas, nežinoma atitinkama praes. šaknis. Kaip veiksmažodinė forma indų kalbų srityje prisimename páṇate ‘prekiauti, pirkti’, kuris, atrodo, gali reprezentuoti v. indų senąjį ide. praes. su nosiniu priebalsiu *pl̥-n-āti: su šiuo veiksmažodžiu buvo siejama s. i. paṇa- n. ‘lažybos, darbo užmokestis’; baltų ir slavų kalbose: lie. pel̃nas ir t. t., sl. plěnŭ ‘laimikis, grobis’ ir t. t.; germ. kalbos pateikia be nosinės priesagos: s. skandinavų falr (ide. *polo-) ‘parduodama’, s. v. a. fāli (ide. *pēlyo-), s. v. a. feili, vok. feil rodo neaiškų vokalizmą. Visi vartosenos atvejai patvirtina reikšmę ‘ieškoti naudos, parduoti turint pelno’. Dar žr. Pokorny 804. Nereikia gretinti su ἐμπολή, kuris vis dėlto galėjo būti susietas su šia grupe liaudiška etimologija.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 3, 960–961

Antraštė:

pelnas

Straipsnelis:

Ide. kalbų dauguma žodžių, reiškiančių ‘pelnas’, padaryti iš veiksmažodžių, reiškiančių ‘už(si)dirbti’, ‘laimėti’ ir pan., arba siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘sugebėjimas’, ‘amatas’, ‘gabumas’ ir pan. Lie. pelnas, la. pel'n'a, šalia lie. pelnyti, la. pelnīt, giminiški s. sl. plěnŭ ‘naudingas’, s. i. paṇa- ‘lažybos’.

Šaltinis:

Buck 1949, 808

Antraštė:

pel̃nas

Reikšmė:

‘Verdienst’

Straipsnelis:

žr.: példėti ‘taupyti’

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 274

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

[Keletas pastabų dėl E. Frenkelio (Fraenkel E. Litauisches etym. Wort. Heidelberg 1957–1959. 7–10 sąsiuvinys, 567–568) žodyno:] 3. pel̃nas 2. Le. kalbos atitikmuo turėtų skambėti plon < *pelnъ, o ne płon. Reikėjo pateikti le. žodžio reikšmes (‘pjūtis, pelnas’), nes jos artimos lie. žodžio reikšmėms (kitų sl. kalbose daugiausia fiksuojama ‘karo grobis, nelaisvė’).

Šaltinis:

Sławski 1959, 382

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

Gr. pōleîn ‘parduoti’ kitos reikšmės niekada neturėjo. Jis lyginamas su s. v. a. fāli (su senuoju e), vok. feil ‘perkamas, parduodamas’, lie. pel̃nas [134]...[357] Tą pačią sąvoką atitinka s. sl. plěnŭ ‘grobis’ (r. polón), iš kurio plěniti ‘paimti į nelaisvę’ ir plěnĭnikŭ ‘belaisvis’, kuriuos atitinka lie. pel̃nas, s. i. panạ- ‘suma’, kurie artimi šakniai *pel-, gr. pōleîn ‘išstatyti pardavimui’ (plg. p. 133 ir t.) ir taip susisieja: ‘grobis, karo laimikis’ > ‘ekoniminė nauda’. [357]

Šaltinis:

Benveniste 1969 I, 134, 357

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. pel̃nas = serbų pli̇̏jen).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 343