Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
plevė
,
malonė
.
Rezultatai
Antraštė:
plevė̃
Straipsnelis:
R. trm.
плéва
„pleiskanos, bluzganos“. Kone visose r. kalbos tarmėse, kaip ir literatūrinėje kalboje, šis žodis reiškia ploną odelę, plėvelę. Prasl. *
plěva
giminiškas lie.
plevė̃
„odelė“ (Vasmer II 368).
Šaltinis:
Меркулова 1970 (1972)
, 175
Antraštė:
plėvė̃
Straipsnelis:
Galime teigti, kad reikšmė „kailis, oda“ arba „odelė, kiautas, plėvelė, lukštas“ atsirado iš „mušti, kristi, durti, laužyti, ravėti, kvipti“, t. y. „vienu ar kitu būdu atskirti dalį nuo visumos, skaldyti“ [85], plg. sl.
pelti
„ravėti“ (toliau – su lie.
spãliai
, la.
spiłva
„odelė“, lo.
spolium
„nuluptas žvėries kailis, laimikis“, s. i.
phálati
„trūkinėja, skeldėja“,
spháṭati
„suplėšo“,
sphātáyati
„suskaldo“, s. v. a.
spaltan
, n. v. a.
spalten
„skaldyti“) yra giminiška su sl.
plěva
: r.
плéвá
„odelė, plėvelė, slov.
pléva
„akies vokas“, slovin.
pli̇̀eva
„akies rainelė“ (plg. lie
plėvė̃
„odelė“, la.
plêve
„plėvelė“). Čia priklauso *
pelv-
(r.
голóва
„pelai“, bulg.
плява
„šiaudai“), o taip pat ir *
pelvélъ
(s. r.
половелъ
„piktžolės“) [Фасмер III 317; 277; 312].
Šaltinis:
Петлева 1972 (1974)
, 85–86
Antraštė:
plėvė̃
Straipsnelis:
Gr. ἐπίπλοονn. (retai ἐπίπλοοςm.) „žarnos plėvė“. Dažnai gretino su lie.
plėvė̃
, r.
plevá
„plona menbrana“, slov.
pléva
„vokas“. Tarp kita ko šie sugretinimai nepaaiškina priešdėlio ἐπι-. Viliojanti Strömbergo (
Wortstudien
65 ir toliau), kuris įžvelgia ἐπί-πλοονveiksmažodinį daiktavardį iš ἐπι-πλεῖν„plaukti, plūduriuoti“. Pvz., jis sugretina su ἀκρόπλοος„kuris iškyla, yra paviršiuje“ (kalbant apie venas ir t. t.).
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 359
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas