Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pulti.

Antraštė:

pùlti

Straipsnelis:

pr. aupallai (aupalai) ‘randa’ 45,₂₉ gretinama, dėl reikšmės lyginant su vok. verfallen (auf etwas), su lie. púolu, la. puolu, s. v. a. fallan ‘kristi’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 103. Vienok kyla neaiškumų dėl reikšmės pasikeitimo.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 184

Antraštė:

pùlti

Straipsnelis:

Pr. aupallai ‘rasti’ susideda iš priešdėlio au- ir šaknies pal-. Etimologiškai labiausiai siejasi su baltų faktais, plg. lie. pùlti (púola) ir la. pult (puol). Apie šaknies vokalizmą žr. Kazlauskas Liet. istor. 1968, 121, 353; Fraenkel LEW 666; Schmalstieg OP 170. Semantiškai pr. au- siejasi su lie. nuo-pulti, núopuolis.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I 159–160

Antraštė:

pùlti

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susiformavimą. Žodžio pradžioje ide. priebalsiai prieš balsius armėnų kalboje pakito: ide. *ph > armėnų pʿ: *phōlo- > pʿal- pał-im ‘kritimas, griūtis, fazė’, pʿl-an-im ‘griūvu, parvirstu’[plg. s. v. a., s. saksų fallan, s. isl. falla ‘kristi, griūti’ (*phol-n-), lie. púolu, pùlti, la. puolu, pult ‘kristi, griūti’ (*phōlō)].

Šaltinis:

Джаукян 1982, 47–48

Antraštė:

pulti

Straipsnelis:

Lie. pulti, la. dial. pult, armėnų pʿlanim ‘įkristi’, giminiški s. isl. falla, s. ang. feallan, s. v. a. fallan ir t. t. beveik visi germanų žodžiai.

Šaltinis:

Buck 1949, 671

Antraštė:

pùlti

Straipsnelis:

[Arm.] pʿul ‘sugriuvimas’; pʿlanim, aor. pʿlay ‘sugriūnu, įsibraunu’, pʿlucʿanem ‘sugriaunu’. [Lit.:] Hübschmann AG I 501; Walde-Pokorny II 103; Walde-Hof. I 449; Pokorny 851; Adjarian VI 1288; Meillet Esquisse² 35. Gretintini: s. v. a. fallan, s. ang. fælan, s.isl. falla ‘kristi’ ir lie. púolu, pùlti ‘fallen’, pr. au-pallai ‘randa’ (paž. ‘griūna ant kažko’). Pasak Meillet ir Ernaut-Meillet³, čia priklauso, žinoma su išlyga, lo. fallo ir gr. σφάλλω [392]. Autorius mano, lo. ir gr. žodžius reikėtų statyti atokiau.

Šaltinis:

Solta 1960, 391 t.

Antraštė:

pùlti

Straipsnelis:

S. Neri įrodė, kad lie. pùlti, germ. *fallan, arm. pՙlanim ‘kristi’ tęsia senovinį junginį *po-h₃elh₁-, randamą gr. ὄλλῡμι ‘naikinti’, lo. ab-oleō, -ēre ‘naikinti’. Siūloma rekonstruoti tokią paradigmą: medialinį atematinį aoristą (plg. gr. ὄλετο, arm. pՙlaw), perfektą (gr. ὄλωλα) ir kauzatyvą (lo. ab-oleō). Prezenso kamienas negali būti rekonstruojamas tiksliai, tačiau *(po)h₃lh₁-i̯é-tor (lie. pret. púolė?) greičiausiai yra geriausias pasirinkimas. Nors nosinis prezensas yra gerai paliudytas (plg. germ. *fallV˚ < *falnV˚ < *fōlnV˚ <*pōl-nV˚; gr. ὄλλῡμι ‘naikinti’ : ὄλλυμαι ‘žūti, mirti’; arm. pՙlanim; lie. piet. žem. pul̃na), jis veikiausia yra antrinis kiekvienos kalbos naujadaras.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2009b, 395–397