Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: puošti, skerstuvės, dronyčia, skruzdė, rėplioti.

Rezultatai

Antraštė:: puõšti
Straipsnelis:: Prasl. paxati. Bulg. пахам ‘šluoti, valyti’, s.-kr. пȁхати ‘apšluoti, nuvalyti dulkes’, slov. pahati ‘mosuoti, pūsčioti’, s. r. пахать ‘pūsčioti, pūsti, šluoti, šlavinėti’, a. luž. pachaś ‘pūsti’ ir t. t. Paprastai ši leksemų grupė siejama su prasl. paxnǫti ‘kvepėti’. Šito neneigint, prasl. paxati ‘šluoti, valyti’ tikėtinai siejama su lie. puošti, la. pùost ‘valyti, gražinti’, s. isl. fága ‘puošti, valyti’, s. ang. fegōn ir kt. Genetinė sąsaja su pragermanų fēgōn ir tapatumas su lie. puõšti akivaizdžiai rodo [125], kad prasl. paxati iš ide. *pēḱ/pōḱ [126].
Šaltinis:: Мартынов 1968, 125–126

Antraštė:: puõšti
Straipsnelis:: Toch. B pekwe ‘žiedas, apyrankė’, nom. pl. pekwi. Šis žodis yra giminiškas su s. isl. fāga ‘apvalyti, blizginti, puošti’, lie. puõšti, la. pùost ‘puošti’, lie. puošnùs, puošmuõ, papuošalaĩ ir t. t. (dėl šių žodžių, plg. Fraenkel 669). Toch. B pekwe, kuris morfologiškai atitinka gr. λόγος tipą (plg. Van Windekens, Orbis [1970] 440 ir toliau), reikia kildinti iš ide. *pok̑-. Kai dėl išplėtimo -we, tai galima galvoti apie gana gausius toch. veiksmažodžius su -w- [370], kuriuose šis elementas yra nominalinės kilmės. Vis dėlto kyla klausimas, ar šiam -we neturėjo įtakos B žodis *pākwe, padarytas iš ide. kamieno *bhāg̑hu ‘ranka’, kuris A dialekte įgijo formą poke (> pokai, acc. sg.). Šis *pākwe, kaip ir A pokeṃ < poke, reiškė ‘apyrankė’. Kas liečia reikšmę ‘žiedas, apyrankė’ greta ‘blizginti, puošti’, tai ji tikrai remiasi reikšme ‘ornamentas, brangenybė’, plg. vok. Geschmeide, kuris taip pat vartojamas apyrankei ir sidabrui pavadinti.
Šaltinis:: Windekens 1976, 370–371

Antraštė:: puõšti
Straipsnelis:: K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. puhdas ‘clean’ < *pōštas ‘gereinigt, gesäubert’, plg. lie. puõšti – neįprastas garsų atitikimas: bl. ō = Balt. finų u; kitas siūlomas atvejis: luuta < *šlōta, bet plg. suo. lojo < šlōja […].
Šaltinis:: Nilsson 2001, 189

Antraštė:: púošti
Reikšmė:: чистить
Straipsnelis:: A. Vaillant’as sl. *paxati siejo su lie. púošiu, púošti ‘чистить’ (< ide. *pēḱ- / *pōḱ- (Vaillant-Notule 1964 [Revue des études slaves 43]: 90–91).
Šaltinis:: Куркина 2009, 173

Antraštė:: puošti
Straipsnelis:: Straipsnyje nagrinėjami paskolinti baltų kalbų dalyviai suomių kalboje. Suom. puhdas ‘švarus’ kildinamas iš baltų neveikiamosios rūšies būtojo laiko bevardės giminės dalyvio *puoštas arba *pọ̄štas (į prafinų prokalbę pateko *pūštas pavidalu).
Šaltinis:: Liukkonen 1994, 91

Antraštė:: púõšti
Straipsnelis:: [Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Lie. púošti, -ia/ puõšti, -ia, la. puôst / pùost ‘ruošti, puošti, gražinti’. Klingenschmittas (2008, 202) lie. púošti sieja su germanų šeimos s. norv. fága, s. pranc. fēgia, vid. ol. vāgen ‘švarus’ (< *fēgōjan), s. sl. vegōn ‘t. p.’, v. v. a. vegen ‘šluoti, valyti’). LIV, 467 jį gretina su s. ang. -fēon ‘džiūgauti, džiaugtis’, go. fulla-fahjan ‘pa(si)tenkinti’ ir s. norv. fó̸gja ‘švarus’, kuris tiesiogiai gretinamas su lie. púošti. Šios etimologijos apima tik germ. ir bl. formas, todėl lie. púošti lieka nepakankamai pagrįstas.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011a, 26