Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pyškėti, avìžlius, kūšys, šlyžys, briežlė, krizdūlė, varškė, garėti(s), kadaišyti, šakės, liepos mėnuo, nuolat, nuolatos, dangujejis, dangujis.

Antraštė:

pyškė́ti

Straipsnelis:

[E. Jakulis (Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius, 2004) mano, kad šis tipas yra rytų baltų inovacija. Tačiau yra keletas pavyzdžių, kurie rodo, kad bl. tekė́ti tipo veiksmažodžiai yra baltų-slavų senumo. Pvz.:] s. sl. pištati, pište- ~ lie. pyškė́ti, pýška ‘squeak’.

Šaltinis:

Kortlandt 2005, 168

Antraštė:

pyškė́ti

Reikšmė:

kelti triukšmą, pokšėti; su triukšmu skilti, eižėti; skambėti, aidėti; su triukšmu, greitai vykti

Straipsnelis:

R. пищáть, пищý ‘čypti, cypti’, le. piszczeć, piszczę : lie. pyškė́ti, pýška / pỹška / pýškia, -ė́jo ‘kelti triukšmą, pokšėti; su triukšmu skilti, eižėti; skambėti, aidėti; su triukšmu, greitai vykti’, la. pīkšķēt ‘cypti, čypti, pypti’. Semantiškai artimesni latvių ir slavų veiksmažodžiai. Tikriausiai visi šie žodžiai yra savarankiški imitatyvai, susikurti imituojant panašų gamtos garsą *pī̆šk su bendru bl.-sl. finalės determinantu *-sk̑-.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 118–119