Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rūdėti, žyčia, trimšterti, Žemaitija, skrabėti, skliautė, sausėti, kurnas, -a, risčius, miešti, dvaralaukis, vystė, jėras, mažas, ežys, karalius, duktuika, gungsoti, brangti, langoti, mulkis, tamsta, bultis, ubagas, muras.

Antraštė:

rūdė́ti

Straipsnelis:

[Aptariami s. lie. denominatyvai su priesaga ‑ėti ir jų pamatai]. Lie. rūdė́ti ‘pokrywać się rdzą’ : rūdys, s. lie. rudis DP 391.30). Paliudyti su priešdėliais ažu-, su-: aźurudu ‘zardzewiam’ SD 3.528.; surudu ‘rdzewieję’ SD 1.152, SD 3.374.

Šaltinis:

Ostrowski 2003, 86

Antraštė:

rudė́ti

Straipsnelis:

[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadarą rodo tam tikra šaknies ir afiksų kombinacija. *h₁rudʰ-eh₁-ye- ‘rot sein’ (‘rot werden’): lo. rubeō, s. air. ruidi ‘ist rot’, s. v. a. rotēn, bžn. sl. rъděti sę, lie. rudė́ti ‘rot werden’.

Šaltinis:

Oettinger 2004, 186