Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: raudas, bulvarkas, pelekas, burlyti, kraika, verpilė, skursti, katalyti, kriauti, brigzti, bryzga, brizgo, asietras, gegėlis.

Rezultatai

Antraštė:: raũdas
Reikšmė:: raudonas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. Archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. Baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje] Raudonas. Lie. raũdas (apie arklį, spalvos pavadinimas yra išvestinis raudónas), la. raũds turi slaviškus atitikmenis: s.-kr. rûd, r. rudój, le. rudy ‘rudas’, toliau go. rauþs (vok. rot) ir s. i. róhita- ‘raudonas’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 234

Antraštė:: raudas
Straipsnelis:: Lie. rudas [...]. perėjimas iš ‘rausvai rudos’ spalvos pavadinimo į ‘raudoną’ keliose ide. kalbose yra pažymėtas diftongizacija, ką galima pavaizduoti kaip šaknies [...] forma: plg. lie. raudonas, nors lie. raudas ‘lapės spalvos, kaštoninis (apie arklį)’ gali žymėti perėjimą. [143] Diftongas taip pat pasirodo germanų formose: sen. germ. roudz [...], galų ruadh.
Šaltinis:: Guild 1990, 143–144

Antraštė:: raũdas
Straipsnelis:: Gr. ἐρεύθω ‘rausti’ [368], ἐρυθρός ‘raudonas’. Tematinis šakninis praes. ἐρεύθω yra identiškas s. isl. rjōta ‘sukruvinti’, s. ang. rēodan ‘raudonuoti’. Gr. ἔρευθος ‘raudonumas’ kamieno s atitikmenį randame lo. trm. rōbur ‘bekočio arba raudonojo ąžuolo pavadinimas’ žr. Ernout-Meillet s. u. Nulinio vokalizmo ἐρυθρός tikslios paralelės yra lo. ruber, s. sl. rŭdrŭ, o su šiek tiek skirtinga priesaga ir s. i. rudhíra-. Pagaliau s. isl. vedinys roðra f. ‘kraujas’. Kalbant apie būdvardį, tai kitokio vokalizmo pėdsakai yra: e (*reudho-) s. isl. žodyje rjōdr, s. ang. rēod (plg. λευκος tipą?); o go. žodyje rauþs, s. ang. rēad, sva. rōt; dviprasmiškas eu arba ou yra lie. žodyje raũdas, lo. rūfus, s. air. rūad.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 368–369

Antraštė:: raũdas
Reikšmė:: raudonas
Straipsnelis:: S. air. rúad adj. ‘raudonas’. Archajinė forma ród reikšme ‘stiprus, išdidus, smarkus’ išsaugota poetinėje tradicijoje, gen. róid. Tas pats žodis britų kalbose: valų rhudd, v. kornų rud, s. bret. rud, Loth. Chresto. 163, bret. ruz. Pirminis keltų *roudos, be abejo, išsaugotas tikriniuose galų varduose Raudius ir Anderoudus. Ide. šaknis yra: s. i. rudhiráḥ ‘raudonas’ ir rudhirám ‘kraujas’, gr. ἔρευθος ‘raudonumas’, lo. ruber, rubor ir rūfus rūbidus, russus (iš *rudh-s-o-), umbrų rofu ir rufru, s. isl. roðra ‘kraujas’ ir rioðr ‘raudonas’, go. rauþs, s. ang. réad, s. v. a. rôt, s. sl. *rъdrъ ‘raudonas’ ir lie. raũdas. Kaip ir keltų kalbose, šių žodžių vokalizmas pasiskirsto tarp *reudh- ar *rudh-. WP II 359, Pok. 872.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, r47

Antraštė:: raũdas
Straipsnelis:: Kita gana ankstyva izoglosų grupe galima laikyti tas izoglosas, kurios sieja tocharų kalbas su graikų-arijų, bet ne su baltų, plg., pvz., toch. B ratre, A rtär ‘raudonas’: gr. ἐρυθρός, s. i. rudhirá (plg. ir lo. ruber, s. sl. роудръ); kita vertus, plg. kitų dialektų giminiškus žodžius, neturinčius -r- (lie. raũdas, s. sl. роудъ, go. rauþs, s. airių rúad ir pan.).
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 47

Antraštė:: raũdas
Straipsnelis:: Tarp J. Otrębskio [1965. Grammatyka języka litewskiego. Tom II. Nauka o budowie wyrazów. Warszawa.] p. 38–41 ir Kolesovo [Kolesov V. V. 1972. Istorija russkogo udarenija. I. Leningrad] p. 37–51 pateiktųjų toga-fuga struktūros lietuvių kalboje pavyzdžių ir pavyzdžių, iliustruojančių mobilius -ā- kamienus s. r. kalboje žemiau pateiktieji žodžiai … kelia sunkumų: 1. Lie. raudà, sl. ruda ‘Erz (rūda)’ tikrai laikytinas adj. raũdas ‘raudonas’ f. forma, plg. analogiją semantiniu atžvilgiu: ved. lohá- ‘rausvas, varinis; rausvas metalas’.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 170

Antraštė:: raũdas
Straipsnelis:: Germ. reud-a- ‘daryti raudoną, raudoninti’ (s. isl. rióða ‘paraudonuoti (nuo kraujo)’, s. ang. rēodan ‘erschlagen’ (= krauju išteplioti, raudoną padaryti), [377] be jokios abejonės remiasi bendraide. pamatu reudh- ‘raudonas, raudoninti’, plg. lo. ruber ‘raudonas’, rubeō ‘esu raudonas’, s. air. roindid ‘paraudo’, (< *ru-n-dh), ruidid ‘t. p.’, lie. raũdas ‘sartas’, baž. sl. rъděti sę ‘parausti’, gr. ἐρεύθω ‘raudonuoju, nuraustu’, s. i. rohita ‘rot (besonders von Tieren)’. Ta pačia šaknimi pamatuoti vediniai gali būti: lo. rutilus ‘ryškiai raudonas, ugniaspalvis’, s. i. aruṇá- ‘rausvas’, aruṣá- ‘t. p.’ (kitaip aiškina Mayrhoferis, Kurzgefaß. Etym., 49).
Šaltinis:: Seebold 1970, 377–378