Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ríešutas
Straipsnelis:
[Autorius pateikia žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžaiai rašomi sklaiusteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:]. Lie. ríešutas: bažn.-sl. oрѣхъ.
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 340
Antraštė:
ríešutas
Straipsnelis:
Pr. ei : lie. ie reguliariai, plg. […] bucca-reisis ‘buko riešutas ’ : lie. ríešutas.
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989), 30
Antraštė:
ríešutas
Straipsnelis:
Pr. buccareisis ‘buko riešutėlis’ antroji dalis siejama su lie. ríešutas, riešutỹs ir ypač su ríešas (žr. Būga Aist. St. 1908, 83; la. riẽksts, rieksta, riẽkste; reikšmingas Gen. Sg. riekša, BW 17256, 1, kurį galima laikyti reguliariu dariniu Nom. Sg. *rieksis (<*rei/k/sis), tiksliai atitinkančiu pr. *reisis (kt. aiškin.: Gen. Sg. iš Nom. Sg. *riekstis : lie. riešutỹs). Lie. rytiečių tarmėse yra šio žodžio priebalsinio kamieno linksnaivimo pėdsakų. Tai suartina su s.-kr. ópax (ȍpȃxȃ Gen. Pl.). Kt. slavų: s. r., s. sl. oрѣхъ, r. oрeх, s. č. ořieš ir t.t.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I, 261
Antraštė:
ríešutas
Straipsnelis:
Manome, kad paprastai rekonstruojamą prasl. formą *orěхъ reikia patikslinti - ji turėtų būti *ο(b)rěхъ. Lie. ríešutas priešdėlių neturi, tačiau priesaga tiksliai nurodo, kad šis lie. žodis yra išvestinis, o ne mažybinis. Ir bl., ir sl. kalbų riešuto pavadinimas etimologiniu požiūriu remiasi tuo pačiu kamienu: lie. rìšti, sl *rěšiti ‘(at)rišti’ (minėtų bl. ir sl. kamienų nagalima atriboti, nežiūrint tam tikro konsonantizmo neatitikimo). Lie. ríešutas yra priesagos -utas vedinys. Čia galima minėti polab. vrex ‘riešutas’ (< *vъrěxъ). Mūsų etimol. skirta pirmiausia lazdyno (Corylus) riešutų pavadinimui, nes jo riešutai auga kekėmis. Manome, kad etimologiniame žodyne pateikti riešuto pavadinimo aiškinimai nepatenkinami.
Šaltinis:
Трубачев 1968 (1971)a, 65
Antraštė:
ríešutas
Straipsnelis:
Lie. ríešas, ríešutas šaknis *raiš- < *roisk̑- gali būti laikoma šaknies *loisk-, matomos sl. *lěska: r. лещина ‘lazdynų giraitė’, č. líska, slovk. lieska ir t.t., variantu. Šis sugretinimas gali būti kaip pavyzdys, kalbant apie r : l kaitą ide. kalbose.
Šaltinis:
Отрембский 1968, 140
Antraštė:
ri̇́ešutas
Straipsnelis:
Lie. ri̇́ešutas yra darinys (priesaga -utas), plg. pr. bucca-reisis (Buchecker = ‘buko riešutas’) E 593, sl. *orěchъ ‘riešutas’ (‘nut’). Svarbu pažymėti, kad lie. ri̇́ešutas yra išlaikęs priebalsinio linksniavimo tipo nom. pl. ri̇́ešutes kai kuriuose ryt. lie. dialektuose. Tokio tipo dariniai (lie. ri̇́ešutas, degùtas, pr. nagutis, sl. *nogъtь ir kt.) [58], atrodo, yra iš tų laikų, kai dariniai su determinatyvu *-t- dar neturėjo jokios deminutyvinės reikšmės (plg. Mažiulis V., PKEŽ I, 1988, 163–164; Smoczyński W., Studia bałto-słowiańskie, cz. 1, Wrocław etc.: Zaklad Narodowy im. Ossolińskich., 1989, 43–44).
Šaltinis:
Ambrazas 1993, 57–58
Antraštė:
ríešutas
Straipsnelis:
Lie. ríešutas, ríešas ‘Nuβ’, la. riẽksts ‘Nuβ’, pr. bucca-reisis ‘Buchecker’: s. sl. o-rěchъ ‘Nuβ’; plg. ruošutỹs, žr. E. Fraenkel, LEW 731.
Šaltinis:
Каралюнас 1966, 115
Antraštė:
ríešutas
Straipsnelis:
O. Trubačiovas nurodo, kad lie. ríešutas remiasi tos pat etimologijos kaip ir sl. *rěšiti ‘išrišti, (at)rišti’ veiksmažodžiu rìšti, tik jau padarytas su kita priesaga nei sl. *o(b)rěchъ ‘riešutas’. Ši mintis verta tolesnio svarstymo jau vien dėl to, kad ligšioliniai baltų ir slavų riešuto pavadinimų gretinimai tiek šių kalbų viduje, tiek ir už jų ribų iš tiesų tebėra nepatenkinami.
Šaltinis:
Urbutis 1972e, 210
Antraštė:
ríešutas
Reikšmė:
nut
Straipsnelis:
žr. riešas
Šaltinis:
Blažek 2001b 36–37
Antraštė:
ríešutas
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kai lie. š, sl. ch: lie. ríešutas, ríešas ‘Nuß’ (dar plg. lie. rìšti), la. riẽksts, pr. buccareisis ‘Buchecker’, prasalv. *orěchъ, deverbatyvinis darinys iš *orěšiti (plg. le. tarm. rzeszyć ‘binden’, s. r., s. sl. rěšiti ‘lösen; Sünden vergeben’) < ide. *reik̑- ‘binden’.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 24

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas