Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sėkla, rijus, kelbūnas, krieti.

Antraštė:

sėkla

Straipsnelis:

Jau [anksčiau] nurodėme, kad šiaurės štiriečių šnektos turi slov. dial. sêl (f.), sȇlje (n.) ‘жито, зерно’. Kaimyniniam prekmuriečių dialekte, kur ‘jat’ negali duoti -u-, sakoma sîlje (n.). Lietuvių kalboje pažįstamos dvi formos: sė́kla (tai rodo buvus *sē(i)-tla) ir sekla (iš *sei̯-tla). Kadangi slovėnų ‘jat’’ prieš ‘i’ negali būti paaiškinta [16] kitu būdu, tai čia tenka atsižvelgti į baltų ir slovėnų dubletiškumą.

Šaltinis:

Безлай 1977, 16–17

Antraštė:

sė́kla

Straipsnelis:

*seh1i̯- ‘sėti’ (Pokorny IEW 889–91). Redupl. Praes. 3. Pl. *sé-sh1i̯-nt → *sí-sh1-nt (-i- pagal Sg.) → tem. (konj.?) *sí-sh1-o-nti > keltiber. sisonti [57], lo. serunt (bet ne gr. ῑ̔́ημι, kuris yra *hi-hi̯éh1-mi, žr. Peters 1976:,157–61); aor. turbūt iš seno *séh1i̯-t (> *séh1-t) su konj. *séh1i̯-e-ti kaip praes. lytyse gotų saian, s. sl. sějǫ, lie. sė́ju, plg. toch. B 3 Sg. praet. med. saryāte (A sāryāt; su -r- iš vardažodžio AB sārm […]; PPP *sh1i̯-tó- > *sh1-tó- > *sə-tó- > lo. satus, kimr. had; nom. instr. (etc.) *séh1i̯-tlo-m > *séh1-tlo-m lytyse lie. sė́kla, la. sę̃kla ‘sėkla’; n. *séh1i̯-mn > *séh1-mn̥ > lo. sēmen, s. sl. sěmę, pr. semen (lie. sėmuõ, -eñs), s. v. a. sāmo; […] [58] […] l- kamienis n. *séh1i̯-l > *séh1-l̥, tematizuotas *séh1-lo- lytyje s. air. síl ‘sėkla’; čionai priklauso Adj. *séh1i̯-l-i̯ho- > *seh1liho- > bl.-sl. *sēlija lytyje lie. pasėlỹs ‘Aussaat’ (neaišku: gal l- darinių pagrindas yra disimiliuotas *sē-mn̥ > *sē-ln̥). [58]

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 57–58

Antraštė:

sė́kla

Straipsnelis:

žr. sėti

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 57–58

Antraštė:

sė́kla

Straipsnelis:

Galimai tarpusavyje susijusių ide. priesagų *-tlo-, *-tro-, *-tʰlo-, *-tʰro- (tradiciškai *-dʰlo-, *-dʰro-) vedinių ryškiausią grupę sudaro bevardės giminės daiktavardžiai su atitinkamomis moteriškosios giminės formomis (kolektyvais) *-tlah₂-, *-trah₂-, *-tʰlah₂-, *-tʰrah₂- (žr. Brugmann 1906: 339–347 ir 377–381). Semantikos požiūriu šie vediniai gali būti nomina instrumenti […], nomina loci […], veiksmažodiniai abstraktai (bevardė giminė, kirtis priesagoje) […] bei nomina rei actae (moteriškoji giminė / kolektyvai, šaknies kirtis ir pamatinis balsių kaitos laipsnis), pvz., lie. sė́kla < *seh₁-tlah₂ ‘tai, kas pasėta’ […].

Šaltinis:

Olsen 2010b, 29, 60, 63