Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sėsti, lingė, surbulioti, micė, malvinti, paklusti, birgalas, klampus, glasnus, kernoti, kaubrys, sklisti, kupsas, apstus, musoti, saluva, kusas.

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

Germ. set-ja- ‘sėdėti, sėstis’ (go. sitan ‘sėdėti, sėstis’, s. isl. sitja ‘sėdėti, būti, užtrukti; turėti (savo nuosavybėje), gyventi; prasėdėti (veltui)’, s. ang. sittan ‘sėdėti, sėstis’, s. fryz. sitta ‘sėdėti, gyventi, būti (kur nors)’, s. saks. sittian ‘sėdėti, sėstis’, s. v. a. sizzen ‘sėdėti, gyventi’) [396], be jokios abejonės, remiasi bendraide. veiksmažodžio šaknimi sed- ‘sėdėti, sėstis’, plg. sīdō, -ere ‘sėstis’ (*si-zd-), sedeō ‘sėdėti, įsikurti’ (*sed-ē-), umbr. sistu ‘jis pageidauja atsisėsti’, s. air. saidid ‘sėdi, sėdasi’ (j-praes., redupl. praet.) (*sad-j-, a- balsis yra antrinis), lie. sėdu, sė́sti (dažniausiai refl.) ‘užimti sėdimą padėtį’, sé(d)mi (atem.) vėliau sė́džiu, sėdė́ti ‘sitzen’, s. sl. sędǫ, sěsti ‘sėstis’ (*se-n-d), sěždǫ, sěděti ‘sėstis’, gr. ἕζομαι ‘sėdu, sėduosi’, s. i. sī́dhati ‘t. p.’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 396–397

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

Pr. sīdons (ī < ē) 31₁₁6 arba sīdans 79₁₃ ‘sitzend’ (iš tikrųjų turbūt praet. act. part.): saddinna, sindats, lie. sė́sti, s. sl. сѣсти ‘sėsti’, lo. sedēre, go. sitan ‘sėdėti’, s. i. sadaḥ, gr. ἕδος ‘Sitz’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 483 t.t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 304

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

[Pateikiami veiksmažodžio giminaičiai:] sė́sti: la. sêst(iês), pr. sīdons ‘sėdęs’, jotv. sid ‘sėdėti’, sr. sjȅsti, go. sitan ‘sėdėti’, lo. sīdere, gr. ἔζομαι ‘sėdžiu’, s. i. sīdati ‘sėdi’, arm. nstim ‘sėdžiu’ – ide. *sed- ‘sėsti, sėdėti’, plg. dar toch. A se-, B sai-n ‘atsiremti, atsišlieti’.

Šaltinis:

Kaukienė-Jakulienė 1988, 142

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

Nosinis infiksas deverbatyvuose pasirodo esąs labiau įprastas, nei šitai galėtų patvirtinti atsitiktiniai pavyzdžiai. Mano nuomone, yra veiksmažodžių, turinčių balsį ь (gali būti ir pailgintas ar išplėstas ь variantas), kurie paliudija apie nulinio laipsnio kamienų infiksus. Taip paaiškinamas mįslingas r. сидеть šaknies vokalizmas, kurio pailgintas u signalizuoja apie pirminę esam. laiko formą *sьdǫ < *s-n̥-dam. Nulinį šaknies vokalizmą su nosiniu infiksu randame ir part. praes. syndan, sindats (iki šiol pr. part. gretintas su lie. sė́du, sė́sti, s. sl. sędǫ, sěsti). Lie., s. sl. žodžiai skiriasi nuo pr. leksemos, be ilgojo ē kamiene, dar ir savo reikšme: lie., s. sl. ‘sėsti’, kai tuo tarpu r. (сидеть) ir pr. syndan ‘sėdėti’. Pastarąsias leksemas savo morfologija ir semantika atitinka s. č. seděti (e trumpas).

Šaltinis:

Якобсон 1984 (1986), 242

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms :] (Lie. sė́sti, sė́dėti = s. sl. сѣсти, сѣдѣти.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

Lie. sė́sti, la. sȩ̂st (< *s-ēs-), kuri gretinama su het. ašeš-, atematinėje trečiojo asmens formoje nėra reduplikacijos, kaip teigiama V. Ivanovo, bet lietuvių ir latvių kalbų formas galima lengvai paaiškinti, laikant jas vėlesniais dariniais, atsiradusiais dėl kai kurių atematinio asmenavimo formų plitimo jau baltų kalbų dirvoje. Dėl to, kad latvių kalboje nepaliudyta kamieno *sēd- atematinė 1 asmens forma, nekliudo lie. sė́sti kildinti iš *sēd-ti, nes tokių naujų veiksmažodžio formų paprastai vartojamas 3 asmuo. Todėl lie. sėdmi nereikia izoliuoti nuo sė́sti, nes baltų faktai nerodo, kad greta veiksmažodžio *sēd- būtų buvęs panašios reikšmės veiksmažodis *sēs-, sudarytas iš *ēs- reduplikacijos būdu.

Šaltinis:

Ambrazas 1967, 119

Antraštė:

šešti

Straipsnelis:

žr. šeškas

Šaltinis:

Karaliūnas 1970d, 209–210

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

Pr. wissaseydis ‘Dienstag’ skaidytinas į wissa-seydis, kur wissa – tai bendrabaltiškas žodis, reiškiąs ‘all’; seydis su ey, žyminčiu ilgąjį ē (plg. Trautmann AS, § 23d, 120) interpretuojamas kaip *sēd-i-s, t. y. iš šaknies sēd-, plg. lie. sė́du, sė́sti, la. sêžu, sẽst, pr. sidons ‘sitzend’ (su i, žyminčiu ē, Trautmann, § 23e), padarytas žodis, formaliai atitinkąs s. isl. sætr n. ‘Sommerweide, Wohnstätte (poet.)’.

Šaltinis:

Pisani 1973, 51

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

žr. bėgti

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 319–320

Antraštė:

sė́sti

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie tai, kas sąlygojo ir kokiais etapais satem kalbų grupėje ide *s virto *š. Skilus indų ir iranėnų kalbų šakai, arijų *d, *dh prieš priebalsius virto naujaisiais [s], [z] (plg. klasikinės persų ni-šastan ‘садиться, сидеть’ iš ide. *sed- bei lie. sė́sti, r. сесть).

Šaltinis:

Эдельман 1994, 62