Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
‘Ilgadiftongės’ šaknys turi struktūrą *CVhi̯-. Tokiu būdu (1) *séh₁i̯-e-ti ‘sėja’ lytyse go. saian, lie. sė́ju, s. sl. sěj̨ įgauna normalaus tematinio praes. resp. konjunktyvo išvaizdą, lyg jis būtų šakninis praes. ar šakninis aoristas (Wurzelpräsens oder Wurzelaorist); *séh₁i̯- ‘sėti’ (Pokorny IEW 889–91). redupl. praes. 3 pl. *sé-sh₁i̯-nt → *sísh₁-nt (-i- pagal sg.) → temat. (Konj.?) *sí-sh₁-o-nti > keltib. sisonti [57], lo. serunt (bet ne gr. ῑ̔́ημι, kuris yra *hi-hi̯éh₁-mi, žr. Peters 1976, 157–61); Aor. tikriausiai iš seno *séh₁i̯-t (> *séh₁i-t su Konj. *séh₁i̯-e-ti kaip praes. gotų saian, s. sl. sějǫ, lie. sė́ju, plg. toch. B 3 sg. praet. med. saryāte (A sāryāt; su -r- iš daiktavardžio toch. AB sārm […]; PPP *sh₁i-tó- > *sh₁-tó- > *sə₁-tó > lo. satus, kymrų had; nom. instr. (etc.) *séh₁i̯-tlo-m > *séh₁-tlo-m lytyje lie. sė́kla, la. sę̃kla ‘sėkla’; n. *séh₁i̯-mn > *séh₁i̯-mn̥ > lo. sēmen, s. sl. sěmę, pr. semen (lie. sėmuõ,-eñs), s. v. a. sāmo; iš čia prikl. linksnio su *sə₁-mn–´ kilo protocharų *sāmn-/*sāmän-, kuris per *sām- ir susavarankėjusios fleksijos dalies *-m(ä)nā sukryžiavimą davė pl. *sāmänā, kuri buvo disimiliuota į *sārmänā: iš čia toch. B sarmana (A *sārmäntu su -nt- iš *-mt- < *-mn- per dar kartą įėjusį /-män-/ į kamieną /sārm(ä)-/?; l-kamienis n. *séh₁i̯-l > *séh₁-l̥, tematizuotas *séh₁-lo- lytyje s. air. sél ‘sėkla’; čia priklauso adj. *séh₁i̯-l-i̯ho- > *séh₁liho- > baltosl. *sēlija- lytyje lie. pasėlỹs ‘Aussaat’ (neaiškus: gal -darinių pamate yra disimiliuotas *sē-mn̥ > *sē-l̥. [58]
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 28, 57–58
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
Germ. sǣ-a- ‘sėti, säen’ (go. saian ‘sėti’, s. isl. sá ‘sėti’; acc. ‘apiberti’, s. ang. sāwan ‘sėti’, s. fryz. tik Partizip Perfekti Passivi essēn ‘pasėtas’, s. ang. šiaip jau praes. formos yra silpnosios asmenuotės, tačiau dėl praet. abarsen ‘säte daruber’, jos gali būti ir kaip stipriosios asmenuotės lytys suprastos, s. v. a. tik Partizip Perfekti Passivi incultu: insāniu) be jokios abejonės remiasi v. šaknimi *sē- (**seə₁-) ‘sėti’, kuri užfiksuota ir vakarinių, ir rytinių germ. kaimynų kalbose, plg. lo. sero, -ere ‘sėti, sodinti’ (reduplikuotas praes. *si-s-), s. air. sīln(o) ‘sėkla, kilmė’ [386], lie. sė́ju, sė́ti ‘berti sėklą į dirvą’, s. sl. sějǫ, sěti ‘t. p.’. Abejotinas dalykas yra čia priskirti s. air. sīra- ‘(Saat-)Pflug’ ir pan.; tas pats pasakytina apie žodžius, kurie remiasi reikšme ‘mesti’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 386–387
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
žr. seinyti
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992, 156
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas prieb. gali būti išplėstas):] 5. Šaknis *ps- I ‘kvėpuoti, pūsti, dvelkti, išbarstyti, sėti’ retkarčiais gali įgauti ir garsinę formą *bhes-. Plg. variantus *ps-, *s-, *pes- (bhes-), *pas-: s. i. bábhasti ‘pučia’, gr. ψυχή ‘kvėpavimas, siela, dvasia’, βδέω < *βζδεω, ψάμμας ‘smėlis’, πασπάλη (< σπασπάλη ?) ‘smulkūs miltai’, lo. pēdo (< *pezdo), sero ‘sėju’, s. v. a. feva ‘pelai’, sāen ‘sėti’, lie. sė́ti, prasl. sějati ‘sėti’.
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 142
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
Toch. AB sāry- ‘sėti’ su formomis: A imp.-praet. med. sāryāt, part. praet. sāsäryu; B praet. med. saryāte; daikt. vedinys A säryām ‘sėklos, Saat’, AB sārm (nom.-acc. pl. A sārmntu, B sarmana) ‘sėkla, Same’. Schrader-Nehring, Reall. idg. Altertumsk. II (1929) 583, šiuos žodžius sugretintus su lo. serere (‘sėti’) sudarė įspūdį, jog toch. sār- atitinka lo. ser-. Tai aiškiai klaidinga, jeigu lo. serere kilo iš *si-sō- (tradicinis aiškinimas), nes šioje perspektyvoje toch. -r- iš tiesų negali atitikti lo. -r-. Norėdamas išsiaiškinti -r- toch. žodyje sār- ir t.t. greta lo. praet. sē(vi), part. praet. să(tus), go. saian, lie. sė́ju, s. sl. sěją ir t.t. < ide. *sē-, *sə₁-, aš patikrinau s. i. sī́ra- ‘Saatpflug’, kurį Thieme buvo susiejęs su ide. *sē(i)-; plg. KZ 77 (1961) 98, išn. 2; Annali 4 (1962) 9, išn. 4; Orbis 12 (1963) 191, išn. 1. Vis dėlto aš manau, kad Mayrhoferis (Etym. Wb. d. Altind. III 476) visiškai pagrįstai s. i. sī́ra- susieja su s. i. sī́tā ‘(plūgo) vaga’ bei su s. i. sīmán- [418] ‘sklastymas, linija’, kurie nieko bendro neturi su ide. *sē- (reikėtų priimti *sei- ir t.t.) ‘sėti’. Iš tikrųjų toch. sār-, sär- žodyje säryām) paaiškinamas kildinant iš ide. *ser- ir t.t., kurį randame lo. serere ‘surišti, sujungti’, series ‘eilė, virtinė, sukabinimas’, gr. εἴρω ‘surišti, sumegzti, raizgyti’, ὅρμος ‘karoliai’, s. air. sernaid ‘serit’: žr. taip pat. Toch. AB ṣärp- ‘nurodyti ir t.t.’ < ide. *ser-u̯- ir A ṣurm, B ṣarm ‘priežastis ir t.t.’ = lo. serm(o) ‘rišlus pokalbis’. Ide. *ser- ‘surišti, sujungti, statyti į eilę ir t.t.’ vartojimas ‘sėjimo’ veiksmui nusakyti bus suprantamas, jei ‘persikelsim į epochą, kurioje buvo sėjama ne beriant, bet vieną po kito įspaudžiant grūdus į žemę’ (remiuosi čia Ernout-Meillet, Dict.4 [1959] 618, kuriame nagrinėjama lo. serere reikšmės ‘sėti’ ir ‘sodinti’): ‘vieną po kito’ aiškiai reiškia ‘eilę’, ‘ryšį’, ‘virtinę’ ir t.t. Toch. sār- kilo iš ide. *sōr-, tuo tarpu kai sär- A žodyje säryām reprezentuoja ide. *sₑr- (prieš *‑(i)i̯-). [...] Kadangi toch. AB sār- ir t.t. ‘sėti’ aiškinamas kildinant jį iš ide. *ser- ‘surišti, sujungti, sukabinti, statyti į eilę’ yra visiškai aiškus, tai, aš manau, gal jis paskatins suabejoti tradiciniu lo. sero < senojo *si-sō- aiškinimu: ar lo. sero ‘sėti’ nėra susijęs su ide. *ser- ‘surišti, sujungti, sukabinti, sustatyti į eilę ir t.t.’, ypač prisiminus toch. AB sār- bei tą tolimą epochą, kai sėjant grūdus įspausdavo į žemę vieną po kito? Turėtume puikų tocharų ir lotynų kalbų atitikmenį.
Šaltinis:
Windekens 1976, 418–419
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
S. sl. cѣѭ ‘sėju’, lie. sė́ja, sė́jo, la. sẽj, sẽja, sẽt (baritoninė akcentinė paradigma; s.-kr. cȅjamu, cȅjao, Dыбо, 1958, p. 62; Garde 1976, 1, p. 155) anksčiau buvo laikomas specifiniu ide. vakariniams dialektams veiksmažodžiu, susijusiu su žemdirbystės vystymusi. Ta pati ‘žemdirbiškoji’ reikšmė buvo aptikta Thiemo (Thieme 1954; Иванов 1956) s. i. sī́tā ‘vaga’ (paraidžiui: ‘užsėta žemė’, t.p. plg. sīram) [162]. Tikslus semantinis atitikmuo s. sl. cѣѭ, lie. sė́ja, la. sẽj aptiktas s. het. 3 sg. ši-ya-ti (su vėlyvesniu perėjimu į tą tipą su 3 sg., turinčiu -t-: ši-i-e-it-ta-ri ‘užantspauduotas’). Archaiškiausia ypatybė het. šai-, šiya- yra formų su priesaga *ye/o sudarymas. Kamieno su *-ye/o- susidarymas yra bendras ide., - tuo galima paaiškinti bl. ir sl. darybos tipų sutapimą su bendragerm. *sē-je/a- > go. saian, s. isl. sá, s. v. a. sāen, s. saksų sāian.
Šaltinis:
Иванов 1981, 162–163
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
semen (sēmen) E. 256 ‘sėkla’: s. sl. сѣмѧ, lo. sēmen, s. v. a. sāmo ‘t.p.’, lie. sėmuo ‘sėkla’ Gerulis Sen. lie. skait. I 272, sė́menys ‘Flachssaat’, sė́ti ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 459 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 303
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
sē̆(i) ‘sėti’ (Walde-Pokorny II 459 t., Pokorny IEW 889 t. prie ‘siųsti, mesti, leisti kristi...’; ‘sėjimui’, mano manymu, kaip pagr. reikšmė geriau tinka ‘(vidun) grimzti’) ... : lo. serō (*si-sō) ‘sėju’ ir t.t.; go., s. ang. saian, s. v. a. sâen ir t.t., lie. sė́ti, s. sl. sějati ‘sėti’ ir t.t.
Šaltinis:
Merlingen 1978, 88
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia - lietuvių) ir slavų k. pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kokiu laipsniu šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kokiu – baltų-slavų inovacijas, ir, atskirai, kokiu - baltų ir slavų kalbų inovacijas. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, - jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. sė́ju, sė́ti, s. sl. sějǫ, sě(ja)ti; bendras archaizmas (Trautmann 123).
Šaltinis:
Gołąb 1982, 126
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
žr. sajus
Šaltinis:
Vanags 1994, 39
Antraštė:
sė́ti
Straipsnelis:
Bl.-sl. *sēitan ‘sietas’ yra iš ‘tam tikra sėjimo priemonė (įrankis)’ – priesagos *-ta- vedinys iš verb. (bl.-sl.) *sē-ti ‘sėti, sijoti (blaškyti)’ (< ide. *sē- ‘t. p.’), t. y. iš jo lyties (praes.) *sēi̯(a)- (> lie. sė́j-a ir kt.), greta (praet.) *sii̯(ā)- (→ lie. sij-óti, la. sij-ât), dėl praes. kamieno perdirbtos į praet. *sēi̯(a)- (lie. sė́j-o ir kt.). Dar žr. síetas.
Šaltinis:
Mažiulis 2007, 61–63
Antraštė:
sėti
Reikšmė:
säen
Straipsnelis:
Go. saian ‘säen’ kildinamas iš germanų *sean, plg. lie. sėti ‘säen’.
Šaltinis:
Balaišis 1994, 8

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas