Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
saĩtas
Straipsnelis:
Het. išḫāi ‘sieti’ ir aiškiai giminiškos baltiškos formos (pvz., saĩtas, siẽtas yra kilę iš formos *sAei- (iš čia lie. cirkumfleksas, o ne akūtas kaip šaknyse *seHi- ar *seiH-).
Šaltinis:
Connolly 1984, 271
Antraštė:
saĩtas
Straipsnelis:
*seh₂i̯-/*sh₂ei̯- ‘rišti’ (Pokorny IEW 891 t.) [59] […] VS II slypi Pokorno (IEW 892) pateiktuose t-vediniuose, kaip antai s. i. sétu-, lo. saeta, s. isl. seiđr, lie. saĩtas, siẽtas, s. sl. sětь; su jais tikrai susijusi lie. bendratis siẽ-ti ‘binden’, analogiškai kuriai praes. siej-ù (dial. sej-ù pagal šliẽ-ti, praes. šlie-jù/šlej-ù analogiją?). Sunkiai paaiškinamas lie. seĩlas ‘Band’ (etc.) (Perdarinys iš saĩlas ‘t. p.’ < *sh₂ái̯-lo- pagal veiksmažodį?) vokalizmas, taip pat - s. sl. silo (r. silo, le. sidło) ‘kilpa’ (*séi̯-dʰlo-m/ -tlo-m: kontaminacija iš *sh₂ái̯-t-m […] ir *séi̯h₂-lo-m?) […] [60].
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 59–60
Antraštė:
sai̇̃tas
Straipsnelis:
Jeigu lie. sai̇̃tas 'ryšys, pasaitas, sietas' kartais ir būtų giminiškas su germ. ir kelt. burtų bei magijos pavadinimais (plg. s. isl. seiðr, kimrų hud ir kt.), čia kalbėti apie baltų-germanų-keltų izoleksą nederėtų, nes lie. sai̇̃tas (kartu su siẽtas 'ryšys karvei tvarte pririšti', siẽti 'rišti' ir kt.) aiškiau susijęs su s. sl. sětь 'tinklas, kilpa, virvė', s. i. sētu 'ryšys, pantis; tiltas, pylimas'.
Šaltinis:
Urbutis 1964, 264
Antraštė:
sai̇̃tas
Reikšmė:
surišimas, pančiai
Straipsnelis:
lingasaytan – taip taisytinas užrašymas largasaytan (iš karto po to seka lingo 'balnakilpė') E. 446 'Steigleder' (= 'diržas, kuriuo balnakilpė kabinama'): lingo + lie. sai̇̃tas, la. saite, sìet, s. sl. сѣть, s. v. a. seita 'virvė', s. i. sinōti '(jis) riša' ir kt. žr. Vrgl. Wrtb. II 463 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 252
Antraštė:
sai̇̃tas
Straipsnelis:
Toch. A çiçäk, B ṣecake 'liūtas' su formomis: A gen. sg. çiçkis, abl. sg. çiçkäṣ ir forma çiçak dūrinyje çiçak-çanweṃ '(du) liūto žandikauliai'; B acc. pl. ṣecakeṃ; adj. vedinys A çiçki, B ṣecaketstse. Iki šiol šio gyvulio pavadinimo aiškinimuose dominuoja tezė apie ryšį su s. i. siṃhá- 't. p.' (pirminė giminystė) (Feist, Kultur (1913) 182; Schrader-Nehring, Reall. idg. Altertumsk. II (1929) 19, atsargiai; Pisani, Acme I (1948) 323); skolinys iš sanskrito (Schwentner, IF 57 (1939) 59 ir toliau: A çiçäk < s. i. siṃhá- arba siṃhaka-, B ṣecake < s. i. (*)keçaka- 'mähnig') arba (su s. i. siṃhá- ir arm. inj 'leopardas, pantera') skolinys iš kurios nors Azijos kalbos (Van Windekens, Orbis 13 (1964) 226 ir toliau). Čia reikia pridurti, kad, pagal Pelliot T'oung Pao 1932, 449 ir Lüders, SPAW 1933, 1018, išn. 1, turime reikalą su tochariška kinų schǐ-tsě (schih-tzu) 'liūtas' transkripcija. Tačiau nė vienas šių aiškinimų negali paaiškinti toch. žodžio, kurio B forma ṣecake neginčijamai yra seniausia (plg. taip pat Pedersen, Tocharisch (1941) 247, išn. 1). Jei minėtam žodžiui priskiriame ide. kilmę, tai B ṣec- turėtų reprezentuoti ide. *sēt- arba *sēd- su palatalizuotu dantiniu prieš a < ide. *e žodžio dalyje -ake, kuri nėra kas kita kaip ide. priesaga *-eqo-. Vadinasi, ide. *sēteqo- arba *sēdeqo-. A forma çiçäk aiškiai yra kilusi iš senesnio *ṣicäk, su -äk = B -ake; A varianto çiçak priesaga -ak reprezentuoja apofoninę [480] ide. formą *-ēqo-. Šis ṣicäk iš pradžių tapo *çicäk (*ṣ – *c > *ç – *c asimiliacija) ir pagaliau çiçäk (*ç – *c > ç – ç asimiliacija). Greta B ṣecake šaknies vokalizmo e < ide. *ē, A çiçäk turi atspindėti ide. *ī < senasis laipsnis *ə₁i diftongo *ēi: šis dvibalsis figuruoja pakeista forma B žodyje ṣecake. Tokiu būdu atsirado formos *sīt/dē̆qo- (A çiçäk/çiçak) ir *sēt/deqo- (B ṣecake). Tačiau *sīt ir *sēt- neginčijamai atliepia lo. saeta 'šeriai, ašutai, dygūs karčiai', kuris negali būti atskirtas nuo s. i. sétu-, s. isl. seiđr 'ryšys, diržas', s. v. a. seita 'virvė, raištelis', lie. sai̇̃tas ir t. t. Šios formos reprezentuoja ide. *sə₁i- iš *sē(i)- 'rišti, sieti'. S. i. sā- aoristo formose asāt, s a-o formose as a-i atskāt ir t. t. (syáti 'rišti, sieti') kilo iš ide. *sē- = toch. B ṣe (cake). Kadangi s. i. turi tokias pat formas kaip sitá- 'surištas, sujungtas', sinā́ti ir t. t., tai taip pat galima rekonstruoti A žodžiui çiçäk/çiçak ide. *sitē̆qo-. Kaip bebūtų A çiçäk/çiçak < ide. *sī̆tē̆po-, B ṣecake < ide. *setēpo- visiškai pasidaro aiškus kaip senas būdvardis, reiškiantis 'turintis karčius, susijęs su karčiais ir t. t.' > 'liūtas'. Sąvokai 'karčiai' ypač aiškus atitikmuo yra lo. saeta. Taip pat žr. A (kärk)ṣiṃ 'ryšiai, grandinės', B ṣem 'ašis', A ṣyak ir t. t. 'karu (su)'.
Šaltinis:
Windekens 1976, 480–481
Antraštė:
sai̇̃tas
Straipsnelis:
Pirminė σίττυβον reikšmė buvo 'maža oda, odos gabalas'. Iš čia reikšmė 'odinis drabužis' [57]. Pagaliau reikia nurodyti σισύρα 'tankus ir šiurkštus kailis'; Šių žodžių dar nepasisekė paaiškinti. Dėl σίττυβον ir t. t. Boisacq, Dict. 867, pažymi: 'Etim. neaiški', tuo tarpu kai Hofmann, [58] Wb. 314, taip pat sako 'unerkl.'. Dėl σισύρα ir t. t. Boisacq, ibid. 866, sako, jog etimologija yra nežinoma, bet kelia klausimą, ar kalba neina apie žodžius, kilusius iš trakų-frigų. Hofmann, ibid. 313, pripažįsta pragraikišką kilmę, plg. taip pat Schwyzer, Gr. Gr. 1, 308, kuris σίσυρνα laiko svetimu žodžiu. Grošelj, ŽA 5, 230, turi pagrindo neskirti dviejų žodžių grupių, tačiau onomatopėjinę kilmę jis siūlytų tikrai atmesti. Merlinger, Das 'Vorgr.' 13, taiko σισύρα – σίσυρνα-σίσυς pelasgų teoriją. Vadinasi, ypač žodžio σίσυρος· ῥάμματος εἶδος dalyje σισυρ- norima įžvelgti reduplikuotą bei r- išplėstą ide. *si̯ū-, *sū- 'siūti' (s. i. sī́vyati, lo. suo ir t. t.), formą. Faktiškai šis aiškinimas susiduria su -σ- žodžio σισύρα viduje, kurio negalima laikyti pirmine. Vadinasi, Merlingerio aiškinimo atmetimas nereiškia, kad σιττυβ-, σισυβ- bei σισυρ- negalėtų būti pelasgų kilmės. Šie žodžiai turi paaiškinimą šioje kalboje, dialekte, kuris nebuvo paveiktas priebalsių mutacijos. Reikia kildinti iš ide. *situ-, kurio stiprųjį laipsnį pastebime s. i. sétu- 'ryšys' (> 'užtvanka, tiltas': plg. av. haētu- 'užtvanka', kuris taip pat turi -u- kamieną). Taip pat iš stipriojo laipsnio, nebūdami -u- kamienais, kilo: s. isl. seiđr 'ryšys, virvė', s. ang. sāda, s. v. a. seito bei seita 'virvė', lie. sai̇̃tas, siẽtas, la. sai̇̃te 'ryšys'. Šis *seit- ir t. t. yra ide. *sēi- ar *sei- 'rišti, virvė, diržas' (Pokorny 891 ir toliau), išplėstas -t- [59 ... 60] Šiuose pelasgų žodžiuose ide. *s žodžio pradžioje prieš balsį išliko (Le pélasgique 13).
Šaltinis:
Windekens 1960, 57–60
Antraštė:
saitas
Straipsnelis:
žr. saitai
Šaltinis:
Непокупный 1973, 109
Antraštė:
saĩtas
Straipsnelis:
[Aptariama prūsų kalbos sudurtinių daiktavardžių kilmė.] Pr. largasaytan E 446 ‘balnakilpės diržas’ *<lingasaytan> (Mažiulis 1996, 44): lingo E 447 ‘balnakilpė’ antrasis dėmuo – */saitan/ ‘sietas’, plg. lie. saĩtas, la. saite ‘raištis’ (ten pat, 45).
Šaltinis:
Lašinytė 2007, 248
Antraštė:
saĩtas
Reikšmė:
sign, soothsaying, soothsayer, talisman
Straipsnelis:
[Aptariamos keltų ir germanų kalbų leksinės izoglosos. Unikali reikšmė:] keltų *soito- ‘sorcery’ (plg. v. kimrų hut, bret. hud ‘magic’) ~ germ. *saiða- (plg. s. isl. seiðr ‘magic; spell, charm, enchantment’, síða ‘work a charm through seiðr’), veikiausiai iš ide. *soi̯-to- ‘string, rope’, kuris yra darinys iš *seh₂i̯- ‘to bind’, plg. lie. saĩtas ‘sign, soothsaying, soothsayer, talisman’, t. p. lie. siẽtas, la. saĩte ‘string, necklace etc.’.
Šaltinis:
Hyllested 2010, 109
Antraštė:
saĩtas
Straipsnelis:
žr. sietas
Šaltinis:
Lubotsky 2011, 109–110

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas