Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: salpas, skaras, tuktas, muilas.

Antraštė:

sal̃pas

Straipsnelis:

Sal- ‘vanduo, bėgantis ir stovintis’: ...lie. sálti ‘tekėti’, salà ‘Insel’ ...; selp-, solp- (salp-), sl̥p- (Walde-Pokorny, Pokorny IEW prie sel- ‘šokinėti’) - lie. sal̃pas ‘įlanka’ (Fraenkel:) salpà ‘potvynio metu apsemta žemė, maža įlanka’, r. bžn. sl. slapъ ‘banga, sūkurys’, (vъ)slěpati ‘trykšti’, slьpati ‘tekėti, banguoti’, ... r. upėv. solopovka, s.-kr., slov. slȃp, č. slap ‘krioklys, banga’ (Vasmer).

Šaltinis:

Merlingen 1978, 87

Antraštė:

sal̃pas

Straipsnelis:

Lie. sal̃pas, prasl. *selpje - * solpъ ‘krioklys, banga’, s. isl. sarpr ‘krioklys’.

Šaltinis:

Варбот 1983, 63

Antraštė:

sal̃pas

Reikšmė:

užutekis

Straipsnelis:

Šaknį *solp- turi s. sl. slapъ ‘fluctus’, o jos variantus *selp- : *sьlp- - veiksmažodžiai: slěpl᾽ą, slьpati ir slьpają, slьpati ‘salire’, plg. Vondrák, Altkirchensl. Gramm.2 565. Minėtą slavų šaknį, be abejonės, atitinka lie. sal̃pas ‘(upės) užutekis’, salpa ‘sala’ (-a vedinys dėl žodžio salà įtakos). Šių lie. žodžių ryšį su sl. žodžiais pastebėjo Būga, op. cit. [=Kalba ir senovė] 280 (vis dėlto ryšys su s. sl. slěpati yra klaidingas!).

Šaltinis:

Otrębski 1949, 142

Antraštė:

sal̃pas

Straipsnelis:

Friskas [Frisk GEW I 76 (1954)] s. v. ἅλλομαι mini s. bažn. sl. slьpati, slov. slȃp ‘krioklys (vandens)’. Pokornas IEW 899 minėtas lytis bei vъ-slěpjǫ, lie. sal̃pas pateikia prie 4. šaknies sel- ‘springen’. Atrodo, kad (bl.-)sl. šaknies *selp- pirminė reikšmė ‘(virš ko) skristi’. Taigi pastarąsias formas privalu atskirti nuo kitų žodžių, su kuriais jos sietos. Aš aptariau (žr.: Annual of Armenian Linguistics, in press) gr. ἅλλομαι, ἀλτο (ilgumas nežinomas!), lo. saliō, saltō, v. air. saltraid, valų sathr-, bret. saotr- lyginamą su arm. yałtʿem ‘nugalėti, įveikti’. Mūsų teorijos rėmuose privalome šias lytis kildinti iš *sal- ‘šokti, šokinėti’ ir atmesti Pokorno *sel-.

Šaltinis:

Hamp 1985c, 29

Antraštė:

sal̃pas

Straipsnelis:

Toch. A tsälp-, tsalp-, çalp-, B tsälp-, tsyālp- ‘pereiti; būti išgelbėtam’ su formomis: A praet. act. tsälp-, part. praet. tsälpo, conj. act. tsälpeñc, praet. act. tsalpar, praes. med. çalpatär, part. praes. med. çalpmāṃ, B praes. med. tsälpenträ, inf. tsälpātsi, praes. act. tsälpāre, praet. med. caus. tsyālpāte. A žodyje çalp ç palatalizacija rodo konsonantinę grupę ts (plg. AB tsälp-), kilusią iš senesnio (toch.) *tus- (su atvirame skiemenyje iškritusiu u). Jį reikia kildinti iš ide. *dū-selp- ir t. t. su nutolimą žyminčiu priešdėliu (= vok. ‘weg’) *dū-, kurį rodo het. tūu̯a (adv.) ‘toli’, s. i. dū-rá- ‘tolimas’ ir t. t. bei taip pat toch. B preverbas cowai ‘(vok. weg’ < A dialekto < ide. *dēu̯-u-: žr. tą patį priešdėlį AB žodyje tsuk- ‘gerti’, A tspäṅk-, B tsäṅk- ‘dirti’. Dėl pagrindinio elemento *selp-. Jis taip pat randamas baltų-slavų *selp- ‘šokti, sprogti’ su lie. sal̃pas ‘Einbuchtung, kleine Bucht’, s. sl. vъslěplją ‘ἅλλομαι’ ir t. t. (dėl šių baltų-slavų formų, plg. Fraenkel 760). Pirminė toch. AB tsälp- < ide. *dū-selp- reikšmė buvo ‘iššokti iš’. AB tsälp- < ide. *dū-sl̥p-, A tsalp- < ide. *dū-solp- (plg. lie. sal̃pas; A çalp- < ide. *dū-sēlp- su ts > ç palatalizacija prieš ē; B žodyje tsyālp-, tsy aiški antrinė palatalizacija (prieš ā). Kitus aiškinimus reikia atmesti: rekonstrukciją *dē-lip- (Hermann, KZ 50 (1922) 34) ir lyginimą su lie. telpù (Pedersen, Groupement (1925) 39 ir Sprachg. (1944) 18; lyginimas paliktas Pedersen Versehlussl. (1951) 9).

Šaltinis:

Windekens 1976, 526

Antraštė:

sal̃pas

Reikšmė:

įlanka, užtekis

Straipsnelis:

Lie. sal̃pas (Raseinių, Šilalės r.; Juškos ž.) / salpà (Ruigio, Milkaus, Juškos ž.; Poška) ‘įlanka, užtekis’ priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Visiškas atitikmuo sl. *solpъ (> r. bažn. sl. salpъ ‘banga, srovė’, s.-kr. slâp ‘krioklys, banga’, č. slap ‘slenkstis upėje’; Būga RR I 33, II 305; Vasmer III 715; Trautmann 256; Pokorny 899) įgalina rekonstruoti bl.-sl. *salpa- m. ‘vandens srovė; vandens užliejama vieta’.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 26