Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sapnas, reda.

Antraštė:

sapnas

Straipsnelis:

Daugelis ide. k. žodžių, žyminčių sąv. sapnas, yra tos pačios kilmės kaip ir miego pavadinimai, t. y. kilę iš ide. *swep-no-s ir t. t. Kitų žodžių, turinčių tą pačią reikšmę, dažniausiai semantiniai šaltiniai yra: vaizdas, apsireiškimas, apgaulė ir t. t. Lie. sapnas, la. sapnis, sapns, s. sl. sŭnŭ, s. i. svap-na (taip pat ‘miegoti’), Toch. A ṣpäm (ir ‘miegoti’), gr. ἐνύπνιον, lo. somnium, s. ang. swefu (ir ‘miegoti’) ir t. t. < ide. *swep-no-s ir t. t. ‘miegoti’. Žr. kort. miegoti, miegas.

Šaltinis:

Buck 1949, 269

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Autorius, aiškindamas r. борона ‘akėčios’ kilmę, nurodo, kad jis buvo sudarytas iš veiksmažodinės šaknies. Tuomet morfema -на́ galėtų būti laikoma s. ide. veiksmažodinių būdvardžių priesaga *-nós, *-ná, *-nó(m). Beveik visose indoeuropiečių kalbose išliko gana gausios senų darinių reliktinės formos su šia priesaga, ir jų didesnę dalį sudarė veiksmų pavadinimai. Pateikiami tokie vyriškosios giminės panašių darinių pavyzdžiai: s. sl. cънъ < *sъpnos (plg. cъпати), gr. ὕπνος, s. i. svápnaḥ, lie. sãpnas, lo. somnus < *sopnos (plg. sopīre), s. isl. suefn, s. air. súan ‘sapnas’.

Šaltinis:

Откупщиков 1963a, 90

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

[Pateikiame senųjų ide. Nomina, ypač -r/n kamienų, pėdsakus sl. ir bl. k-se:]. 7. Prasl. *sъnъ < *supn-os (plg., iš vienos pusės, s. sl. cънъ, s.-kr. sа̏n, snа̏, č. sen, r. cон, cнa ir, iš kitos pusės, s. sl. cъпати ‘miegoti’, оусъпєниѥ ‘miegojimas’, r. cпать) laikytinas leksema, kurios kamienas prok. laikais buvo ditematinis. Be sl. k-ų, n-kamieną dar rasime gr. ὕπνος, s. i. svápnas, lie. sãpnas, [883] lo. somnus bei s. isl. svefn < *su̯ep-nos, tačiau het. šupparii̯a ‘miegoti’, gr. hom. ὕπαρ bei lo. sŏpor ‘gilus miegas’ slypi r-kam.

Šaltinis:

Eckert 1963, 883–884

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Ide. leksema ‘miegas, sapnas’ remiasi šaknimi *su̯ep- išlikusia s. i. svápati, av. xvap-, het. šu-up-ta-(a)-ri ‘miega’, s. isl. sofa, s. baž. sl. sъpатi ‘miegoti’, kauzat. s. isl. svāpáyati, lo. sōpiō ‘migdyti’ [ ir kt. pvz.]. Lie. sãpnas ‘Traum’ kaip ir air. súan, kimr., korn., bret. hun ‘miegas’ esą < *sopnos resp. *sepnos [67]...[68]. Bl. k-se *su̯- paprastai atspindi sv-, plg. la. sviêdri ‘prakaitas’ (s. i. svéda-, s. v. a. sweiz), lie. svidùs ‘blizgantis’ (av. xvaēna- ‘žėruojąs’) [69]; plg. pavyzdžius be v: lie. šešuras ‘uošvis’ ir s. i. śváśura-, s. v. a. swehur. Bl. k-se pastebima sv- ir s- kaita (lie. sakaĩ, pr. sackis ‘Harz’, s. baž. sl. sohъ ‘sultys’ greta lie. svekas, la. svaka ‘sakai’) ko gero atsiranda dėl tarmių sumišimo (šis reiškinys kažin ar gali būti laikomas ide. dubletais, plg. ide. *sr- > bl. sr- bei str-). Taigi lie. sãpnas kildintinas iš *su̯opnos [70]...[71], V. Pizamio (V. Pisani, RL 2/ 1951, 57 ff.) siūlymas lie. sãpnas bei arm. k῾un (laikant, kad vykusi kaita *u̯e>*u̯o, pasigaunama vãkaras ir s. baž. sl. večerъ palyginimo) kildinti tik iš *su̯epnos nėra įtikinamas, plg. lie. šveñtas ‘heiling’, vérgas ‘Sklave’ kur ve- nepakinta prieš a. Lie. vãkaras turime reikalo su regresyviąja asimilacija (jeigu čia apskritai ne o- laipnis, E. Fraenkel, Lit. etym. Wb. 1187).

Šaltinis:

Schindler 1966a, 69–73

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

(Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą, pateikia garsų dėsningus atitikmenis su ide. prokalbe). Ide. *su̯opno > arm. k῾un ‘sapnas’ (plg. s. i. svápna-, gr. ὕπνος, s. sl. cънъ).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 70

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

(Sen. armėnų kalboje yra daug -o- kamienių, kurie turi gana patikimų paralelių kitose ide. kalbose). *-no- (*-eno-, *-ono-, *-i-no-): k῾un ‘sapnas’ < *su̯opnos (iš *su̯ep- ‘miegoti’; plg. s. i. svápna-, av. x ͮafna-, lo. somnus ir gr. ὕπνος, s. isl. svefn, lie. sãpnas, s. sl. cънъ ir kt.).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 130

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

S. air. súan masc. ‘miegas’, gen. súain, dat. súan. Trijose britų kalbose jį atliepia žodis hun ‘miegas’ tokiu būdu įrodantis, kad prakeltai turėjo *souno-, po protokeltų epochoje iškritusio p iš daiktavardinės formos *sop-no-, kuris yra taip pat kilminis kaip ir lie. sãpnas. Gr. ὕπνος, s. sl. sъnъ ‘miegas’ suponuoja formą *sup-no- su nuliniu šaknies vokalizmu, kuris galbūt darė įtaką vediniu *sop-no-, nes s. i. svápnaḥ, av. x ͮafnas, arm. k῾un, lo. somnus suponuoja *su̯op-n-o. Germ. formose: s. isl. svefn, s. ang. swefn ‘miegas, sapnas’ (< *su̯ep-no-) e sąlygojo veiksamžodinės formos.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s197

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Toch. A ṣpäṃ, B ṣpane „miegas, sapnas“ su formomis su formomis: A perl. sg. ṣäpnā, instr. sg. ṣpanyo, nom.-acc. pl. ṣäpnant, loc. pl. ṣäpnasaṃ; B loc. sg. ṣpanene; A adj. vedinys ṣäpñi „mieguistas“. Giminiškas su s. i. svápna-, av. xv-, arm. kʿun, lo. somnus, s. isl. svefn ir t. t. (Holthausen, IF 39 (1921) 65), toch. forma, kurioje kaip ir daugeliu atvejų, konstatuojama *ṣäpn- > ṣpän- metatezė, reprezentuoja ide. (nom. sg.) *sepno-s: žodžio pradžios s- iš tikrųjų rodo ide. *se-, o ne *su̯-, kuris toch. būtų pavirtęs į *sw-. Iš *sopno- tiesiogiai kilo lie. sãpnas, la. sapnis, s. air. sūan, kimrų hun. Aš čia nurodau savo straipsnius žurnale Orbis 15 (1966) 252 ir toliau, išn. 1 ir 17 (1968) 97 ir toliau (tačiau žr. jau mano Lexique (1941) 125), kur aš atmetu Schindlerio teoriją. Galimas daiktas, jog A adj. ṣapñi yra antrinis *-(i)i̯o- vedinys, nors ryšys su ide. [460] daryba, kurią tęsia s. i. svápnya- „sapnas“, lo. somnium „sapnas“, gr. ἐνύπνιον„sapnas“ ir t. t. (žr. Schindler, Spr. (1966) 75 ir toliau) aprioriškai negalima atmesti.

Šaltinis:

Windekens 1976, 460–461

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Senas pavadinimas *su̯epnos „miegas“ (s. i. svápnaḥ, lo. somnus) baltų kalbose dabar vartojamas siauresne reikšme „sapnas“: lie. sãpnas, la. sapnis. Plg. s.sl. sъnъ = gr. ὕπνος iš *su̯ep- nulinio laipsnio. Baltų kalbose išliko veiksmažodis: s. sl. sъpljǫ (3 sg. sъpitъ), sъpati, usъnǫti (aor. usъpe).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 218

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Oset. fyn|fun „miegas; sapnas“. Kildinamas iš iranėnų *hvafna-, ide. *svepno [...]. Vis dėlto garsinė raida nėra aiški: žodžio pradžioje iran. hv- osetinų kalboje virsta x|xw-, o ne f-; plg. iš tos pačios šaknies kilusius xo|xussun (← . iranėnų *-). Raidą hv- → f- dar randame hvarnak → farn. Plg. persų xv̄b, kurdų xewn, sakų hūna, sogdų *xūfn (γwβn) „miegas, sapnas“, av. xv- „sapnas“, s. i. svapna-, arm. kʿun „sapnas“, s. sl. cънъ (iš *supn-, r. сон, lie. sãpnas, s. ang. swefn „sapnas, miegas“ ir pan. Plg. xoýn|xussun.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 496

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Bendra ide. izoglosa [...] [24] [...] arm. kʿun ‘sapnas’, lie. sãpnas, la. sapnis, prasl. *sъnъ, gr. ὕπνος ‘sapnas’, s. i. svápnaḥ, lo. somnus ir t. t. Struktūrine prasme išlaikomos labai senos bendrumo epochos ypatybės – darybinis sufiksas *-n.

Šaltinis:

Сараджева 1987, 24–25

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Gr. ὕπνοςm. „miegas“ [...]. ὕπνοςpriklauso gausiai ide. žodžių šeimai, reiškiančiai miegą apskritai. Iš [1159] *sup-nos taip pat, s. sl. sŭŭ, r. son, alb. gjumë. Su kitu balsiu *swop- s. i. svapna-, lo. somnus (su a-svapná-, lo. in-somnis), arm. kʿun. Germ. k. s. isl. svefn, atrodo, remiasi *swep-. Baltų ir keltų kalbose atstatoma *sop- lie. sãpnas, s. air. sūan; taip pat galbūt *sep- toch. A ṣpäṃ ir t. t., tačiau plg. Schindler, Sprache 12, 1966, 67 ir toliau. Priesaga n žodyje ὕπνοςir t. t. atitinkamai kaitaliojasi su senojo tipo r formoje ὕπαρ„įtikimas sapnas“, plg. het. v. šuppariya- „miegoti“, o su kitu balsiu lo. sopor. Veiksmažodis, atitinkantis ὕπνοςšaknį, yra išlaikytas indoiranėnų k. s. i. svápiti, dalyvis suptá-, perfektas suṣvāpa ir t. t., slavų k. s. sl. sŭ, r. spatĭ. Be to, su ilgu balsiu turime kauzatyvą lo. sōpiō, s. isl. sō̸. Dėl skirtingų šaknų reikšme „miegoti“ semantinės diferenciacijos žr. s. u. δαρθάνωbei Benveniste, Beitr. Zur Indogermanistik J. Pokorny gewidmet, 11–. Šis mokslininkas, atstatydamas *seu-d- greta *sw-ep- εὕδωgretina su s. i. svápiti. Dar žr. Pokorny 1048.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1159–1160

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Bendraide. žodis – arm. kʿ, kʿnoy ‘miegas’. [Lit.: Hübschmann A. Gr. I 504; Walde-Pokorny II 523; Adjarian, Arm. Würzelwörterbuch VI 1520 t. t.; Esquisse² t.] Galima skirti daug ide. kalbų grupių: gr. ὕπνος ir alb. gjumė ‘miegas’, taip pat sl. sъnъ ‘miegas, sapnas’ kyla iš *supnos, lie. sãpnas ‘Traum’ ir keltų žodžiai miegui reikšti (s. air. sūan, kimrų hun) kitaip – iš bendros pamatinės formos *sopnos. Arčiau šių be u formų stovi veikiausiai ir toch. B ṣpane, ṣpäne, A ṣpäṃ ‘miegas, sapnas’ (Windekens, Lex. 125). Armėnų žodis kildintinas iš *su̯opnos […], kurį [64] rodo ir arijų atitikmenys (s. i. svapnaḥ, av. xvafna) galbūt ir lo. somnus: plg. Walde-Hofmann II 558. *su̯epnos pratęsia germ. formas: s. isl. svefn, s. ang. swefn. Visų šių formų pagrindas veikiausiai yra senasis heteroklitikas *su̯épōr, gen. *supnés, kurio paradigma vėliau buvo skirtingai išlyginta. O r- kamienas glūdi lo. sopor ‘miegas’ bei het. suppariia- ‘miegoti’: Mayrhofer, Studien zur idg. Grundsprache, hrsg. von W. Brandenstein, Wien, 1952, 43 su liter.

Šaltinis:

Solta 1960, 63–64

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Germ. swef-a- ‘miegoti, schlafen’ (s. isl. sofa ‘miegoti’, ‘užmigti, užsnūsti’, s. ang. swefan ‘miegoti, tot sein’) [482], be jokios abejonės, yra pamatuotas bendraide. šaknimi swep- ‘miegoti’, kuri, žinoma, gali išvirsti ir sep- (atskirose kalbose yra kebloka atskirti, su kuria šios šaknies forma turime reikalo), plg. lo. sōpio, -īre ‘užmigdyti’, s. air. súan ‘miegas’, lie. sãpnas ‘miegančiam kylantys vaizdai, mintys’, s. sl. sъpljǫ, sъpati ‘miegoti’, gr. ὕπνος ‘miegas’, s. i. sváptu, vėliau svápati ‘miega’, het. šup-, šuppariya- ‘miegoti’, toch. B ṣpäne ‘miegas, sapnas’. Galime iškelti prielaidą, kad šiuo atveju kalbama apie priebalsiniu formantu išplėstą šaknį *seu- gr. εὕδω ‘miegu’ (*seu-d-). Toliau turbūt (kaip *sw-et/dh-) s. ang. swodrian ‘užmigti’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 482–483

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

Taigi, jei ide. *su̯- duoda toch. sw- (tariamas suw-) (§§1–4) toch. A ṣpäṃ, B ṣpane ‘Schlof’ galėjo atsirasti tik iš ide. *sepno-s (nom. sg. forma), kaip aš ir siūliau nurodytame straipsnyje BSL 41 (1941), 203 ir toliau. Be to, taip pat turima ide. *s- > toch. ṣ- palatalizacija, mano nuomone, rodo, kad ide. *s- turėjo tiesioginį kontaktą su ide. *e. Vadinasi, Schindlerio (Die Sprache) 69 ir toliau pastangos, siekiančios, pirma, priskirti lie. sãpnas, la. sapnis ‘sapnas’ grynai baltiškam ‘Dialektmischung’ [= tarmių mišiniui] ir, antra, kildinti s. air. sūan, kymr. ir t. t. hun ‘sapnas’ iš ide. *supno-s iš mažai tikėtinos fonetinės raidos, pasirodo nereikalingos: *sopno-s su *s-, o ne su *su̯-, kurį normaliai suponuoja baltų ir keltų formos, yra patvirtinamas tocharų *sepno-s.

Šaltinis:

Windekens 1968, 99

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

[Štai gana ilgas toch. B žodžių, turinčių gale -e, kuriems kitose ide. kalbose nesunkiai randame etimologinius ekvivalentus, įrodančius, kad B nominatyvo -e kilo iš ide. *-o-s, sąrašas] Toch. B ṣpane, A ṣpäṃ ‘Schlaf’ etimologiškai atitinka gr. ὕπνος, lo. somnus, s. i. svápna-s, av. xvafna- ‘miegas’, lie. sãpnas [252] ir t. t., ir kilo iš ide. *sepno-s (plg. *sopno-s lie. žodyje sãpnas, s. air. sūam, kymr. hūn ir t. t.)¹ [¹ Vadinasi, aiškinimas,pagal kurį baltų, keltų *sopno- be u̯ po s buvo paveiktas *supno (plg. gr. ὕπνος) įtakos, tampa nepagrįstu]; B ṣpane < *ṣapne ir A ṣpäṃ < *ṣäpṃ dėl metatezės.

Šaltinis:

Windekens 1966, 252–253

Antraštė:

sãpnas

Reikšmė:

Traum, Schlaf

Straipsnelis:

Ide. heteroklitikų kontinuantai baltų kalbose, turintys šaknies balsių kaitos o laipsnį, o kitose ide. kalbose, taip pat iš dalies ir slavų – e laipsnį: […] 2. lie. sãpnas ‘Traum’, s. lie. taip pat ir ‘Schlaf’; la. sapins, -s; sapns, -s; sapnis ‘Traum’ turi kartu lo. sŏpŏr ‘gilus miegas (tiefer Schlaf)’ -o- laipsnį, o s. isl. svefn iš *su̯epnos rodo -e- vokalizmą. […]

Šaltinis:

Eckert 1969, 8

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

[Aptariamos priebalsių grupės graikų ir slavų kalbose: trumpųjų balsių apsuptyje esantys graikų priebalsiai sudaro skiemens implozinę ir eksplozinę grupę, o slavų yra redukuojami ir sudaro eksplozinę. Autorius mano, kad jo aptartos priebalsių grupės egzistavo praslavų laikais, kas leidžia naujai aiškinti kai kurių žodžių kilmę] Sl. sъnъ ‘Schlaf’ ir gr. ὕπνος ‘t. p.’ yra derivatai iš heteroklitinio daiktavardžio *swep-r- / *sup-n-, paliudyto s. i. svápnaḥ, av. xvafna, lo. somnus arba lie. sãpnas šalia gr. (Homero) ὕπαρ, lo. sopor, het. denom. šupparii̯a-. Yra svarstoma, ar galima bl. formą kildinti iš ankstesnio *swapnas, taip pat koks yra jo pamatas – (< *swopno- ar *swepno-). Bl. refleksas *wa nėra vienareikšmis apofonijos atžvilgiu, kadangi *we gali būti asimiliuotas į *wo (> wa). Junginys *sw- baltų kalbose kai kuriais atvejais gali prarasti *w (plg. lie. šẽšuras šalia s. i. śváśura), taip pat baltų kalbose galima rasti formų, kurios kartais rodo v (<*w), kartais ne, plg. lie. sakaĩ šalia lie. svekas. Greičiausiai giminiškos kalbos rodo *swopno, prie kurio reikia gretinti ir lie. sãpnas; panašiai ir lo. somnus, gali būti kildinamas iš *swopno- ir *swepno. Taigi sl. sъnъ ir gr. ὕπνος tęsia silpnąjį kamieną *sup-n-, kuris gali būti iš senesnio *sopnъ < *swopn- (Smoczyński, Studia bałto-słowiańskie, 1989, 102). Slavų priebalsių grupė yra supaprastinta: *supn- > *sunn- > *sъnъ, ko pėdsakas matyti veiksm. sъpati.

Šaltinis:

Sowa 2000, 369–370

Antraštė:

sãpnas

Straipsnelis:

[Aptariami sanskrito na kamieno baritonai.] S. i. svápna-: √svap-, ide. √*suep-. Tokį pat kirčiavimą liudija lie. sãpnas (pirminė kirčiuotė: 2; Illič-Svityč). Gr. ὕπνος ir sl. *sъ̏nъ (a. p. b) (plg. Kortlandt 1980: 351) turi nulinį balsių kaitos laipsnį, bet irgi rodo baritonezę. Nors žodis yra buvęs r / n kamieno, jo plačiai paliudyta baritonezė, regis, yra reikšminga.

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 87