Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: siekti, strėgti, duburys, kuolas, skytas, stėgti, kriaunoti, grimzti, lygmala, kūdikis, klumbė.

Antraštė:

si̇́ekti

Straipsnelis:

*sē[i]k- po sē̆ik-, *sī̆k- ‘siekti (ranka)’ (Pokorny IEW [67] 893. Belaringalės šaknies *sei̯k- arba *si̯ek- reikalauja vardažodiniai vediniai, kaip antai gr. ἄφ-ιξις ‘atvykimas’ (ide. gen. *sik-téi̯-s), ἱκτήρ, ἀφ-ίκτωρ ‘Schutzflehender’ (*sik-tḗr) ir ἴχνος n. ‘kojos pėdsakas’ (*sik-s-nos, žr. Panagl, O. Zur Etymologie von griech. ἴχνος. Studies in Greek, Italic, and Indo-European Linguistics offered to Leonard R. Palmer. Innsbruck, 1976, 273­­–82, ypač p. 276 t.), kaip ir medialinis Aoristas ἱκέσθαι (*sik-é). Priešingai, praes. ῑ̔́κω ‘ateinu, pasiekiu’ galima suprasti tik kaip reduplikuotą *si-sik- (taip pirmiausia Klingenschmitt, G. Altindisch śaśvat-. MSS 33, 1975, 67–78 (p. 75) ir vėl Klingenschmitt, G. Das altarmenische Verbum. Wiesbaden, 1982, p. 213 išn. 69). Lie. si̇́ekti, si̇́ekia ‘nach etwas langen, zu erreichen suchen’ dėl akūto turėtų būti ilgojo b. kaitos laipsnio, taip pat ir (kauz.-)iteratyvas sáikyti (*sṓi̯k-ie-ti). Lie. saĩkas turi cirkumfleksą, plg. ir la. si̇̀eks (lie. si̇́ekas. [1 akc. paradigma] perėmė veiksmažodžio kirtį, sỹkas (4) galbūt turi pietų žemaičių /i:/ vietoje /ie/, plg. Zinkevičius 1966, 85 [§82]; pagrindą sudaro rytų baltų nom. *sai̯kás, acc. sg. *sẹ̄̃kan), identiški su germ. *sai̯ha-z lytyse s. isl. sár ‘kubilas’ ir t. t. Toch. B. praes. siknaṃ ‘setrt den Fuß’, konj. siknaṃ, subst. B ṣiko, A ṣik ‘žingsnis’ priklausymas [šiai šeimai] yra akivaizdus ir yra pažymėtas jau Van Windekenso 1941 ir vėl 1976 [van Windekens, A. J. Le tokharien confronté avec les autres langues indoeuropéenes. Vol. I. La phonétique et le vocabulaire. Louvain.] p. 427. Dėl kai kurių morfologinių ir ypač semantinių detalių žr. naują šios šaknies traktavimą Hamp, E. P. Indo-European Notes. IF 87, 1982, p. 70–75 (2. Ide. *sḪei- ‘rišti’ (bind) 72 t. Jei gr. ἥκω ‘esu atvykęs’ (‘bin angekomen’) apskritai turi čia prisišlieti (o ne sykiu su Klingenschmittu [Klingenschmitt, G. Altindisch śaśvat-. MSS 33, 1975, p, 77 išn. 5] būti atskirtas ir pasiūlytas sieti su armėnų hasanem ‘komme an’ (‘atvykstu’), - dėl pastarojo Klingenschmitt [Das altarmenische Verbum. Wiesbaden, 1982, p. 212 t.] rašo, kad veikiau jis kildintas iš *h₁n̥k̂-), jis gali būti vedamas tik iš si̭ḗk-ō su VS II. Dėl reikšmės čia turimas galvoje senasis perfektas, ilgojo b. kaitos laipsnio kaip μέμηλε‘guli ant širdies’ ir be reduplikacijos kaip οἶδα. Normalus santykis tarp normaliojo lapsnio vokalizmo ir ilgojo b. kaitos laipsnio vokalizmo „Schwebeablautą“ nurodančiose šaknyse yra toks pat kaip praes. //*h₂ēnk̂-// ‘pasiekti’, //gʷēi̯h₃-// ‘gyventi’, //pēth₂-// ‘skristi’ ir t. t. priešingai Aor. //h₂nek̂-//, //gʷi̯eh₃-//, //pteh₂-// ir t. t. […] Dėl to pirmiausia atsižvelgtina į pirmykštę alternaciją //sēi̯k-// : //si̯ek-//, kurios pirmasis alternantas potencialiai priskirtinas praes., o antrojo faktiškai reikalauja aoristas (nykstamasis l. *sik-). Kadangi perfektas sutampa su praes., tai, kalbant apie *si̯ḗk-ō, reikia atsižvelgti į analogišką spėjamojo akt. aoristo [68] *si̯ék-t VS II perėmimą, išsaugant paveldėtąjį perfekto *sḗi̯k-e ilgąjį kaitos laipsnį. Jei visos fomos sietinos (kas semantiškia įmanoma, jei sykiu su Hampu [Hamp, E. P. Indo-European Notes. IF 87, 1982, p. 72] remsimės pradine reikšme ‘reach’ (‘siekti’)), tai praide. prokalbei reikia postuluoti tokią paradigmą: praes. redupl. *si-si̯ék-ti, *si-sik-mós, *sé-sik-n̥ti; aor. act. *si̯ék-t, *sik-ént; aor. med. *sik-é; perf. *sḗi̯k-e. Lie. praes. si̇́ek-ia tuomet akivaizdžiai remiasi ide. perfektu ir sykiu su gr. ἥκωsudaro vargiai įmanomą pervertinti archaizmą. Ši šeima nėra „ilgadiftonginės“ šaknies šeima [69].

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 67–69

Antraštė:

si̇́ekti

Straipsnelis:

Gr. προΐξ, gen. προϊκός f. ‘dovana’ [...]. Atematinis šakninis daiktavardis su palyginamu veiksmažodiniu priešdėliu πρόσ-φυξ, ἄντυξ ir t.t. Šaknis pateikia praes. su priesaga *ye-/-yo- προίσσομαι su veikėjo pavadinimu προΐκτης m. ‘elgeta’. Atitinkamai žodis reikštų ne tik ištiesti ranką norint duoti, bet taip šį gestą galima pavadinti ir linkusio gauti, iš kur reikšmė προίκτης ir tokia pati προίσσομαι. Tada prisimenama lie. siekiu, siekti, palyginti s. u. ἵκω.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 940

Antraštė:

si̇́ekti

Straipsnelis:

Gr. ῑ̔́κω ‘atvykti, pasiekti’ [461]. Esančios gausios vardažodinės ir veiksmažodinės formos su trumpa iota rodytų pamatinių *seik-, kurį randame ir ἐν-εῖκαι ‘nešti’ žr. s. u. Formos su ilga ι ῑ̔́κω, ἵγμαι galėtų būti graikų morfologiniai vediniai. Toks aiškinimas tikras žodžiui ἵγμαι ir galimas ῑ̔́κω. Išskyrus graikų pavyzdžius, gretinama su lie. si̇́ekiu, atsi̇́ekiu, siekiù, žr. Pokorny 893. Taip pat žr. ἴκμενος, προίξ

Šaltinis:

Chantraine DEG, 461–462

Antraštė:

síekti

Straipsnelis:

Jotvingių ʃibd ‘ieškoti’ gali būti susijęs su lie. síekti, vartojamu ir ‘ieškoti’ reikšme. Dėl -kt > -bd plg. tibt ‘tikėti’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 79

Antraštė:

síekti

Straipsnelis:

žr. saikus

Šaltinis:

Vanags 1994, 40

Antraštė:

síekti

Reikšmė:

erreiche, komme an

Straipsnelis:

[Kartais ide. kalbos tęsia tik aoristo, arba tik prezenso semantiką, pvz.:] *sei̯k- ‘erreichen’: prezenso semantika ‘dabei sein zu erreichen’ > toch. B siknaṃ ‘schreitet’ vs. aoristo semantika ‘erreichen’ > gr. ἱκάνω ‘erreiche, komme an’, lie. síekti ‘t. p.’.

Šaltinis:

Kölligan 2011, 285