Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sieti.

Antraštė:

síeti

Straipsnelis:

žr. gurbas

Šaltinis:

Откупщиков 1976, 65–67

Antraštė:

siẽti

Straipsnelis:

Aš sugretinčiau lie. siẽti = la. si̇̀et ‘rišti, bind’ (Fraenkel LEW 783) tiesiog su het. išḫai, su pakitusiu vokalizmu *s(H)ei-; tiesioginis rezultatas įžiūrėtinas [72] lie. rytų dial. sejù sėjaũ. Alternatyvi lytis sienù siniaũ galėtų būti susieta su indų sinā́ti, su kuria aš sieju ir lo. sinō. [73] [Kalbama apie ide. *sḪei- ‘sieti’.]

Šaltinis:

Hamp 1982b, 72–73

Antraštė:

sieti

Straipsnelis:

Lie. sieti, la. siet, kartu ir lie. saitas, la. saite giminiški gr. ἱμάς ‘kilpa, diržas’, s. isl. sīmi ‘virvė’, s. ang. sīma ‘saitas’, s. i. sā-, si-, av. hā(y)- ‘lenkti’, av. hinu ‘saitas’, visi < ide. *sē(i)-, *sĭ-. žr. rišti

Šaltinis:

Buck 1949, 546

Antraštė:

siẽti

Straipsnelis:

[Neįprasta ide. kalboms i:u kaita fiksuojama ne tik garsažodžiuose:] s. i. syati ‘bindet’, lie. siẽti, siẽja ‘binden’: s. i. sūtra-m ‘Faden’, het. *šu(w)el- n. ‘Faden (?)’.

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 11

Antraštė:

siẽti

Straipsnelis:

[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas priebalsis gali būti išplėstas):] 8. Šaknis *u̯s- II ‘gręžti, sukti, mojuoti, lenkti, vyti (virvę), gobti, pinti, megzti’. Variantai *u̯s- (us-), *u̯es-, *u̯os-, *s-: s. i. uṣṇíhā ‘pakaušis’, uṣṇi̇̄́ṣa ‘galvaraištis’, vásana ‘drabužis’, syáti, sinā́ti, sinóti ‘(at)riša’, gr. ἕννυμι ‘rengiu’, alb. vesh ‘užsidedu’, lo. vestis ‘drabužis’, s. isl. vasask ‘apsigobti’, v. v. ž., v. ang. was ‘pundelis’, go. wasjan ‘rengti’, het. u̯aš-, u̯eš- ‘rengti’, išḫii̯a-, išḫai- ‘rišti’, lie. siẽti ‘surišti’.

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 144

Antraštė:

siẽti

Straipsnelis:

Toch. A ṣyak, ṣiyak, ṣya-, ṣiya-, postpozicija ir prieveiksmis ‘kartu (su)’ su daiktavardiniu vediniu ṣyaksune ‘bendruomenė, bendrumas’. Aišku, kad ṣyak yra paprastas ṣya-, išplėstas -k (plg. Toch. Gr. (1931) 296). Toch. ṣya- reikia gretinti su s. i. syáti, sinā́ti, part. praet. sitá, lie. siẽti, het. išḫii̯a- ‘rišti, sieti’: taip pat žr. toch. A kärkṣiṃ ‘ryšiai, grandinės’ su -ṣiṃ = av. hinu- ‘grandinė(s), ryšys (-iai)’ ir t. t. Toch. ṣya- < ide. *sī̆-o- > *si̯o- arba < ide. *sei̯-o- (dėl -a- < tematinio balsio *o, plg. dūrinius A ṣya-wkäṃ arba ṣiya-wkäṃ ‘tuo pačiu būdu’) yra senas būdvardis ‘susijęs su > sutinkąs su ir t. t.’ arba senas daiktavardis ‘ryšys > susivienijimas, bendrumas, bendruomenė ir t. t.’. [467] Sugretinimą su s. i. syáti, ir t. t. aš pasiūliau savo Lexique (1941) 123. Reikia atmesti gretinimą su gr. ἰῇ, ἰῆς (dat., gen., f.) ‘viena vienintelė’ (Pedersen, Tocharisch (1941) 130, išnaša 1) senuoju įvardžiu (skaičiaus pavadinimu?) (plg. Frisk, GEW I 720). Taip pat žr. toch. B ṣem ‘(vežimo) ašis’ ir A çiçäk, B ṣecake ‘liūtas’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 467–468

Antraštė:

siẽti

Straipsnelis:

[Paskelbti patikimi atitikmenys, kuriose semitų-chamitų g atliepia ide. k, o semitų-chamitų z – ide. s. todėl manome, kad ide. kes-/kos- galima gretinti su semitų-chamitų g-z-:] lie. siẽti, s. i. syáti, sināti ‘suriša’, het. išḫii̯a-, išḫāi- ‘rišti’ – arabų ḥazama ‘surišti’.

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 202

Antraštė:

siẽti

Straipsnelis:

Gr. ἱμᾱ́ς -αντος m. ‘(ilgas ir siauras) odinis diržas’. Visi šie žodžiai suponuoja priesagą -m-. Jie pasiskirsto į dvi grupes: pirma, ἱμάς ‘diržas’ [463], kuris yra gyviausias žodis ir antra, įvairios formos, kurios susijusios su sąvoka ‘virvė, kuria įtempiama’ ir t. t. Galėjo egzistuoti daiktavardis *ἱμᾱ, kurį kartu patvirtintų ἱμαῖος, iš vardažodinio ἱμάω ir t. t. bei taip pat ir ἱμάς, kuris turėtų būti iš vardažodinės formos. Galima atstatyti vedinį *ἱμων, kuris paaiškintų ἱμονιά ‘virvė, lynas’ ir, antra vertus, ἱμανήθρη perėjimas į *ἱμανᾱ (plg. πλεκτάνη, ἀρτάνη ?) ir *ἱμανάω. Pagaliau reikia nurodyti pirmojo balsio kiekybinius svyravimus: ilgas – žodyje ἱμονιά..., trumpas – ἱμαῖος ir apibendrintai ἱμάς (su išimtimis Iliadoje 10, 475; 23, 369). Tikslų atitikmenį gr. *ῑ̔μων randame germanų kalbose: s. saksų sīmo m. ‘virvė’ ir t. t., s. i. sīmán- m., f. ‘brūkšnys, riba’; *ῑ̔μᾱ́ atliepia s. i. sīmā- f. ‘riba’. Veiksmažodis ‘surišti, rišti’, iš kurio kilę šie vediniai, yra paliudytas indoiranėnų, baltų ir hetitų kalbose: s. i. sy-ati, si-nā́ti, lie. sienù, siẽti, het. išḫija, išḫāi ‘surišti’. Žr. Pokorny 891 ir toliau. Bereikalinga Kuiper, Gedenkschr. Kretschmer 1, 212 ir toliau apie ryšį su ἰβάνη ir t. t.

Šaltinis:

Chantraine DEG, II, 463–464

Antraštė:

siẽti

Straipsnelis:

Het. ishiya-, ishai- 'rišu, apmuturiuoju, apsiaučiu; įpareigoti, apkrauti (mokesčiais ir pan.)' [398]… [399]… [400]… [401]. Lyties ish- balsis i- yra ar dėl fonetinių priežasčių (phonetically), ar dėl rašybos protetinis. Plg. ide. *SeE₂- 'rišti, sieti' (IEW 891–2; ved. ásāt 'jis rišo' [ir kt. pvz.]), su priesagomis *sE₂-é/óy- (ved. sayatvám 'rišimas, siejimas', Rigveda Setár- 'kas riša, binder', lo. saeta 'kieti plaukai, šeriai', s. isl. seiðr 'virvė', lie. si ers. a 'kr dėl fonetinių priežasčių (phonetically), ar dėl rašybos protetinis. ̃ti 'rišti', saĩtas 'ryšys, sąryšis; kilvio ar kitokio indo virvė ar lankelis nešti') [ir kt. pvz.]. Sturtevanto (IHL 51, Comp. Gr.² 51) siūlymas het. ishai- sieti su av. yāsta-, gr. ζωστός, lie. júostas 'austinis ar pintinis diržas susijuosti' etc. (IEW 513) [403] nepriimtinas.

Šaltinis:

Puhvel HED III, 398–403

Antraštė:

šieti

Reikšmė:

(sich) einen Splitter einreißen

Straipsnelis:

žr. šeiva

Šaltinis:

Gliwa 2008b, 41–60

Antraštė:

siẽti

Reikšmė:

to bind

Straipsnelis:

žr. seilas

Šaltinis:

Kroonen 2011, 243–244

Antraštė:

siẽti

Straipsnelis:

Ide. šakniai *seh₂- ‘siūti’ būdingas i-prezensas *sh₂-oi- / *sh₂-i-. Šaknies pabaigoje atsidūręs pilnojo laipsnio laringalas buvo apibendrintas: *seih₂- / *sih₂-. Bl.-sl. formose priešingai: pilnojo laipsnio*sh₂-oi- fiksuojamas lie. veiksmažodyje siẽti, la. sìet su cirkumfleksine priegaide, o nulinio laipsnio *sh₂-i-C atsispindi protosl. *sīdlò (b) ‘kilpa, spąstai, žabangos’ (s. sl. silo, r. siló, le. sidło) < *sh₂i-dʰlóm; protosl. *sítъ (b) (s. č. sít ‘sukimas, pynimas’, slov. sît ‘skubėjimas, skuba’) < *sh₂i-tóm (Derksen 2008: 450-1). Dar žr. siẽtas).

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 110