Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: skasti, nokti, juosta, ikvienas, kamienas, viekas, skriaustas, elnė, angliai, dailė, gurgulys, dažnas, bliauzgoti, skandinti, blandytis, juokti, aš, blakė, aplúokas, gervė.

Rezultatai

Antraštė:: skàsti
Reikšmė:: ‘šokti’
Straipsnelis:: Oset. sqi̇̄wyn: sqi̇̄wd/(æ)sqewun: (æ)sqiwd ‘šokinėti, atšokti; pasišokinėti; lėkti’. Kilęs iš *skaip- nuo tos pačios ide. šaknies *skei- [142] kaip ir sqi̇̄s ‘atskila’ ir pan.¹ [¹ Reikia atsisakyti nuo lyginimo su ǧewtækæ ‘svyruoti, siūbuoti’ (ИЭС I 535)]. Šiuo atveju oset. w iš p, kaip xawyn iš kap-, sk’awyn iš skap-, cæ iš čap- ir kt. Plg. lie. skỹpata ‘nuolauža, gabalėlis’, s. v. a. seivaro ‘nuolauža, nuoskila’. Platesniu aspektu sqi̇̄wyn sujungimas su ekspresyvių žodžių grupe su žodžio pradžios sk- reikšme ‘šokinėti’ ir pan.: s. sl. skokъ, skakati, lie. skàsti ‘šokti, šokinėti’, gr. σκαίρω‘šoku’, lo. scatere ‘liesti stygas’. (Ernout-Meillet 903–904). Plg. sqi̇̄s.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ III, 142–143

Antraštė:: skàsti
Straipsnelis:: Arm. c̣aytem, aor. c̣aytec̣i ‘trykšte trykšti, kunkuliuoti, čiurkštelėti’. […] [390] [Lit.: Ernout-Meillet³ 1059; Adjarian VII 187]. Armėnų kalbos žodis veikiau yra trečias iki šiol tik lo.-lie. laikomas izoglosos narys: lo. scateo, -ere ‘ištrykštu’, scaturrio ‘t. p.’ ir lie. skastù, skataû, skàsti ‘springen’ (-Pokorny II 538, Walde-Hofmann II 491). Kad šis veiksmažodis neaptinkamas kitose kalbose, lėmė sąvokos ekspresyvus pobūdis, davęs dingstį įvairioms variacijoms.
Šaltinis:: Solta 1960, 389

Antraštė:: skàsti
Straipsnelis:: Turint omeny slov. imperf. ščežéti, ščežím ‘kriechend rennen’ į kurį iki šiol nebuvo atkreiptas niekieno dėmesys, bažn. sl. išteznǫti, ištazati ‘verschwinden’, r. исчезнуть, исчезать, bulg. izčezna, izčezvam ir ukr. sčéznuty, sčáznuty, le. dial. szczeznąć, kur simpleksas černǫti turbūt dėl neteisingos dekompozicijos iš *jьz-ščeznǫti, yra iš ide. *skeǵ-, plg. s. v. a. scehan ‘eilen, schnell fortgehen’, v. v. a. geschehen ir s. v. a. gesciht ‘Ereignis’, s. ir. scochid „weicht, geht fort, geht zu Ende“. Sl. (š)čeznǫti reikšmės raida atitinka baltų kalbų kamieną *skēt-, lie. skàsti ‘springen, sich beeilen’, įkàsti ‘zu etwas Lust bekommen’ (apie tai plačiau Fraenkel IF XLIX 205). Panašiai slavų etimologijos žodynai tikina [21], kad sl. kaziti ‘verderben, vernichten’ yra kauzatyvas iš čeznǫti (Berneker, SEW I 489; Vasmer, REW I 504 ir t. t.), net jei pastarasis artimesnis lie. kežė́ti ‘sauer werden’ (Machek, Rech. 82). o-balsių kaitos laipsnis iš *skeǵ- atsispindi slavų kalbose tik slov. dial. skəzáti, skəzám, taip pat skuzáti (< *skozati) ‘auskommen, auslangen, ausreichen, genug haben’, skozniti ‘wachen’, s.-kr. kajk. skoznuvati ir s.-kr. čak. skoznuvati ‘wachen, auf etwas achten’, skozan, skoznik, skoznovit ‘wachsam, merkend, skornik ‘Nachtwächter’; plg. la. skatît ‘aufmerksam betrachten’, skatîgs ‘aufmerksam, wachsam’. Iš baltų šaknies *skēt- yra turbūt tik slov., slovk., le., ukr. čáta ‘Hintehalt’, o tai kildinama iš vengrų csata, ‘eine Rückentlehnung’ iš sl. četa ‘Shar, Rotte’ (apie tai žr. F. Bezlaj, Jezik in Slovstvo XVII, 40). [22].
Šaltinis:: Bezlaj 1974, 21–22