Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skiepti, kavoti, plakti, nugura, kloti.

Antraštė:

skiẽpti

Straipsnelis:

[Etimologizuojant sl. kalbų žodžius, prasidedančius š (< *сh᾽ [čia nėra sąlygų i, u, r, k + s > ch], atsiranda didelių keblumų, nes neaiški velarinio spiranto *сh kilmė (740). Manome, kad žodžio pradžios prasl. *сh < *(s)ḱ; siūlomą kaitą, t. y. ide. *sḱ > prasl. *сh, laikome vykus taip: *sḱ > ss᾽ > *s᾽s᾽ > *s᾽сh > *сhсh- > сh-. Pateikiame naujas sl. žodžių etimologijas (741) : ] 3. Prasl. *šib- (r. ошиби́ться ‘(su)klysti’ [ir. kt. pvz.] < ide. *sḱei-b-, plg. lie. paskybei ‘skersas, skersai’, skybas ‘žemės šniūras išrodąs pleišto formos’, la. šķìbs ‘kreivas, įžambus’, šķiebt ‘kreivai lenkti, apversti’, gr. σκιμβός ‘luošas, raišas’, su išplėstuku -p- plg. gr. σκίφαι ‘lenkti, lankstyti’. Čia priskirtina r. шиба́ть ‘mesti, sviesti, kirsti, smogti’, le. szybki, ‘greitas, vikrus’, s.-kr. šȉba ‘vytis, rykštė, atžala’, ž. sorb. šyba ‘Staubbesene’, le. szybal ‘mutwilliger Mensch’ [ir kt. pvz.], be sl. k-ų pvz. taip pat gretintini la. šķibît ‘kirsti, pjauti, genėti’, dusliuoju velariniu besibaigiąs lie. skiẽpti ‘t. p.’ bei lo. scaevus ‘į kairę, kvailas, nepalankus’. Visi čia pateikti pavyzdžiai remiasi ide.*(s)kei- ir skiriasi išplėstukais (-v, -b, -p, -d). Semantika kitusi dvejopai: 1. ‘pjauti, atskirti, skelti, atplėšti (vytinis, rykštė kaip atpjautas, atskeltas)’ > ‘greitus judesius atlikti’ > ‘smogti, skirsti, sviesti, plakti’, 2. ‘pjauti, atskirti, skelti’ > ‘lenktis, linkti (prie ko nors), apversti’ > ‘kreivas, įžambus’ > ‘klaidingas, mutwillig, schalkhaft’.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1985, 743

Antraštė:

skiẽpti

Straipsnelis:

[Analizuojamas Trubačiovo ‘Ремесл. терминол. в слав. языках’ 1966 slavų terminų lyginimas su lotynų kalba]. Prasl. *ščapъ iš *(s)koip- (p. 133) arba iš *skēpo- (p. 134) – paprastai be s- mobile, pvz., s.-kr. цепци ‘kainos, kainų lentelės’ - lo. scāpus ‘stiebas, kotas’. Slavų ir lotynų k. žodžiai reiškia visai skirtingas realijas, lo. scāp- negali kilti nei iš *skoip-, nei iš *skēp-. Tuo pat metu prasl. *ščapъ ‘ценовная дощечна, образующая дев’ etimologiškai yra artimiausias la. šķépele ‘skiedra’ ir lie. skiẽpti ‘daryti plyšį’.

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 18

Antraštė:

skiẽpti

Reikšmė:

trennen, eine Öffnung machen

Straipsnelis:

žr. skiebti

Šaltinis:

Casaretto 2004, 86