Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: skiesti, kelnios, lebeda.

Rezultatai

Antraštė:: skiesti
Straipsnelis:: žr. čystas
Šaltinis:: Buck 1949, 1081

Antraštė:: ski̇́esti
Straipsnelis:: žr. skieda
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ III, 142

Antraštė:: ski̇́esti
Straipsnelis:: Arm. c̣tem ‘dreskiu, rėžiu’, c̣tim ‘įsidreskiu’. [Lit.: Hübschmann AG I 500; -Pokorny II 544; Walde-Hofmann II 494; 920; Adjarian VI 1067; VII 188]. Šiame žodyje glūdi šaknies *skeid- armėniškas refleksas; šios šaknies, be to, dar yra s. i. chinátti ‘atpjauna, skaldo’, gr. σχίζω ‘skaldau, skaidau’, lo. scindo ‘t. p.’, […], s. v. a. scizan, s. ang. scitan ‘cacare, lie. ski̇́edžiu, ski̇́esti ‘trennen, schneiden’, iter. skáidyti ir kt.
Šaltinis:: Solta 1960, 269

Antraštė:: ski̇́esti
Straipsnelis:: Germ. skaid-a- ‘atskirti, atidalyti, išeiti, pasitraukti, schneiden’ (go. skaidan ‘schneiden, trennen’, s. ang. scādan ‘t. p.’, s. fryz. skētha ‘t. p.’, s. saks. skēdan ‘t. p.’, s. v. a. skeidan ‘t. p.’) [402] siejasi su fonetiškai ganėtinai nepatvaria, tačiau pakankamai tarpusavyje susijusių giminiškų žodžių, reiškiančių ‘(per)skelti, suskaldyti’, šeima. Žodžio pradžia arijų yra s̑-, bl. sq-, gr. skh-. Šiaip jau kitų ide. kalbų vediniai remiasi skeid-, kurią atitinka germ. skeit-a-. Germ. skaid-a- pamatas *skei-t- yra paralelė, turinti germ. išplėstuką, plg. lo. scindō, -ere ‘skaldyti, perplėšti, išmaišyti, sugriauti’; keltų kalbų atitikmenys kelia abejonių: v. bret. sqeiff reiškia ‘kirsti, smogti’, o ne ‘pjauti, kirsti, schneiden’, kai dėl s. air. skiathm(o) ‘Schild’, neaišku, ar ši leksema remiasi *skeit- ar *skei- (plg. čia lo. scutum), lie. ski̇́edžiu, ski̇́esti ‘skirti (vieną nuo kito), atidalyti, trennen, scheiden’, intr. skindù, ski̇̀sti ‘išsisklaidyti, išsiblaškyti, išsiskirstyti’ [403], gr. σχίζω ‘skaldau, dalinu’, s. i. chinátti ‘nukerta, atskiria, sugriauna’; khidáti siejasi su khād-. Pamatą skēi-, be to, galime laikyti pagrindu, iš kurio radosi gerai paliudyta šaknis seq-, slypinti lo. secāre ‘(at)pjauti, (nu)kirsti’, v. air. eiscid ‘atpjauna, nukerta’, germ. ‘pjūklas’ (s. isl. sǫg, s. v. a. sega, s. ang. sagu), lie. į-sė́kti ‘įkasti, užkasti; išrėžti (pravėžas); išgraviruoti, eingraben, pjauti, kirpti’, s. sl. sěkǫ, sěšti ‘hauen’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 402–404

Antraštė:: ski̇́esti
Straipsnelis:: žr. skýsti
Šaltinis:: Seebold 1970, 410–411

Antraštė:: skiesti
Straipsnelis:: Lie. skiesti gimin. lo. scindere ‘plisti, plėšyti, draskyti’, go. skaidan ‘skirti, skiesti’, s. ang. sc(e)ādan, s. v. a. (ar)sceidan ir t. t. ‘t. p.’, gr. σχίζω ‘plisti’ ir ‘skirti’, s. i. chid- ‘kąsti, plėšyti, nupjauti’ ir t. t., visi kilę iš paralelinių -t- ar -d- prailgintų šaknies *skei-, matomos s. i. chyati ‘nupjauna, cuts off’, s. air. scian ‘peilis’ ir t. t., variantų.
Šaltinis:: Buck 1949, 845

Antraštė:: skíesti
Reikšmė:: ‘skaîdît’
Straipsnelis:: Žr. skýstas ‘dünnflüssig’
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 308

Antraštė:: skíesti
Straipsnelis:: Br. це-д ‘miltų skiedinys kisieliui’ = s. r. цѣ-жь (жь < * -djь), s. sl. ЦѢ-Д-ИТИ ‘košti’. Giminiški ide. dariniai: la. skai-d-īt ‘skiesti, skystinti’, go. skai-d-an ‘skirti’, lie. skíes-ti (-s-ti < *-d-ti) ‘atskirti, skaidyti’. Priesagų d/p kaita: lie. skíe-s-ti/skiẽ-p-ti ‘skaidyti’, ‘ardyti’.
Šaltinis:: Откупщиков 1967a, 141

Antraštė:: skíesti
Straipsnelis:: Pr. etskīuns ‘prisikėlęs’, ‘sukilęs’ Toporovas sieja su ide. *skē̆i- ‘dalyti’, ‘atskirti’ ir nurodo kaip atitikmenis ne tik lie. skiẽtas, bet ir laikomą tikslesniu at-skíesti (skiedžiu), ãtskiedas, la. at-šķiêst (šķiêžu, sķiêdu); sl. *od-cêd-, plg. r. отце́дить, отце́д, отце́дка ir kt., br. aдцaдзí́ць, le. odcedzić; a. luž. wotcydźeć; s.-kr. оце́дити ir pan. [112].
Šaltinis:: Топоров ПЯ II, 110–113

Antraštė:: skíesti
Straipsnelis:: Lie. skíesti ‘verdünnen’, plg. skíedė.
Šaltinis:: Каралюнас 1966, 121

Antraštė:: skíesti
Reikšmė:: skystinti, perskirti
Straipsnelis:: [Aptariami *(s)ket- šaknies žodžiai.] Žodžiai, turintys jungiamąjį semantinį elementą ‘kyšoti, stūksoti, styroti’, paremti veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘skelti, daužti’ ar pan., sudaro kelias semantiškai ir formaliai artimų žodžių šeimas. Vieną jų – ide. *skei-d- ‘skelti, perdalyti, skirti’ vediniai: lie. skíesti ‘skystinti, perskirti’, skied(r)à ‘medžio skernė; malksna’, la. šk̡eĩsta (šk̡eiste, šk̡eists ir kiti variantai) ‘žalga; meškerykotis; klostis; apynkartę; (aviganio) lazda’; skaîda ‘skiedra; malksna’, s. air. scīath ‘mentikaulis, mentė’, bret. scoaz ‘t. p.’, gr. σχίζω ‘skeliu, skaldau, kapoju, perskiriu’; σχίζα ‘skala; pliauska; (dgs.) malkos’. Ši išplėstinė šaknis remiasi pirminiu ide. *sē̆k- ‘pjauti’ (J. Pokorny, IEW I 895 t., 918 tt., 954). Šių žodžių ir šaknies *(s)ket- vedinių semantinis paralelizmas rodo, kad tai to paties būrio išplėstinė šaknis su maždaug tokia pat pirmykšte reikšme ‘skelti, skirti’. Kaip šalia *skeid- yra *skeit- ar šalia *skeid- – *(s)ked-, taip šalia *(s)ked- ir *skeit- visai galėjo būti *s(k)et- ‘skelti, skirti’, suteikęs motyvaciją iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų reikšmių dariniams. Plg. (s)kė̃sti.
Šaltinis:: Urbutis 1974b, 140–142

Antraštė:: skíesti (-džia)
Straipsnelis:: žr. skydas
Šaltinis:: Karaliūnas 1995b, 30–33

Antraštė:: skíesti
Straipsnelis:: žr. skietas
Šaltinis:: Urbutis 1996b, 218–219

Antraštė:: skíesti
Straipsnelis:: žr. skisti
Šaltinis:: Young 2008a, 208–209

Antraštė:: skíesti
Straipsnelis:: [Aptariami ide. priebalsių *sk̑ grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie. skíesti, skíedžia, la. šķiêst, šķiêžu (plg. lie. skìsti, skiñda, skýsti, skýsta, la. šķîst, šķîstu, lie. skýstas, la. šķîsts) tęsia ide. šaknį *sk̑eid-, plg. s. i. chinátti, gr. σχίζω, lo. scindō, s. isl. skíta, arm. c‘tim. Pradinio *s- nebuvimas slavų kalbose (s. sl. cěditi, ru. cedit‘; būdv. s. sl. čistъ, ru. čístij) yra antrinis.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2009a, 6–7