Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sklembti, barnis, barnas, barnė, gynas, duotinai, šyvas, šliopmučia, vadaksnis, švypsena, žūklys, plakti, tūloti, gumulti, rukna, pusti, rija, maloniai, liegti, žabas, būj, glausti, kadangi, pelnyti, viksva, laida, šverliokas, skonas, briesmybė, brekys, ėmi, nū, šnaresys, triesti, žiberklės, paseilas, bebekénti, -a, -o, kevernoti, čyžti, atseiti, įnikti, šlamas, liaudis, svita, žaliaukės, gramzdinti, liūsti, ėdesys, jūra, karias, aliai, sviestas, žuvėčia, sūboti, draũgas, sklanda, aukauti, šiurinti, smardinti, lajus, gyvata, čepanas, keltava, ėdrauti, snusti, kirkilas, angliai, bagotas, jausti, laminti, žvarbus, tuojau, vilna, bebrus (bebras), dribaila, atlikūlis, šaka, švaisinti, topsoti, seitas, vilnis, veja, kurkulai, pliudros, žekė, žergti, dagas, daga, žilė, bobutuoti(s), apsibobutuoti(s), krauti, krauju, rentas, žemaitis, skalas, ėdalas, tokis, škidrus, skabyti, čestis, maumas, slova, skandinti.

Antraštė:

sklem̃bti

Reikšmė:

obliuoti, įstrižai pjauti

Straipsnelis:

Gr. σκόλοψ, -πος m. ‘kuolas, miestas; statinių tvora’ […]. Šis techninis terminas turi priklausyti šakniai, kurią turime gr. veiksmažodyje σκάλλω ‘kasti, knisti’ ir lo. scalpō ‘drėksti, raižyti’ ir t. t. Graikų balsis o nėra paaiškintas ir gali remtis senąja kaita. Lo. scalpō rodo lūpinį, kuris yra germ. ir lie. kalbose su besiskiriančiomis formomis ir reikšmėmis: s. v. a. scelifa ‘žievelė’, s. ang. scielf m. ‘uolos viršūnė’. Lie. k. pateikia nazalizuotą sklem̃pti, sklem̃bti ‘obliuoti, įstrižai pjauti’. Šie sugretinimai yra mažai paaiškinti ir blogai paaiškina žodžio galo -οψ, kuris bent iš dalies yra atsiradęs dėl analogijos su apeliatyvais -οψ, kuris ypač būdingas gyvulių pavadinimams, plg. σκάλοψ. Σκόλοψ gerai įsiterpia į ide. šeimą, reiškiančią ‘kasti, rausti’, tačiau reikšmės ‘kuolas’ bei žodžio galo -οψ niekur nerandame. Žr. Pokorny 926, Walde-Hofmann s. u. scalpō.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1020

Antraštė:

sklem̃bti

Straipsnelis:

O. N. Trubačiovas (Трубачев О. Н. Сл. и балт. зтим. - В кн.: Этимология 1975. M. 1977 4–10) pasiūlė patikimą prasl. *xlębь ‘stūma, užšova, nutekamoji anga’ etimologiją: sl. *xlębь giminiška lie. sklem̃bti ‘nuslysti’, toliau lie. sklendžiu, sklęsti ‘slysti į šoną’ [29]…[30]. Kadangi kitose sl. k-se *xlębь paplitimo arealas yra gana siauras (be to, *xlębь tęsinių s.-kr. k-je nevienoda fonetinė sudėtis, plg. hleb, hljeb, hljep, hlip, hljab) [31]…[32] manome, kad *xlębь galėtų būti skolinys iš s. v. a. Šis iš v. a. į sl. k-as perimtas žodis yra atitikmuo v. ž. žodžiui, kuris įėjo į literat. vok. k-os leksiką: vok. Klappe ‘vožtuvas, sklendė, krosniakaištis, orlaidė’. V. a. žodis, turbūt, buvo panašus į šveicarų Chlappe ‘burna, koserė’. S. v. a. *chlappe atitinka prasl. ХЛѦБЬ ne tik semantika (įrenginys vandeniui išleisti), bet ir fonetika.

Šaltinis:

Добродомов 1981 (1983), 29–33

Antraštė:

sklem̃bti

Straipsnelis:

Bažn.-sl. k-os rusiškojo varianto paminklų žodžiui хлѧбь priskiriamos rekostruotos reikšmės: ‘krioklys, sraujynė, sraunumas’ [4]. Čia priklauso ir s. sl. (s. bulg.) ХЛѦБЬ καταρράκτης, s. s.-kr. hlęb, hlȅp ‘cataracta, užtvanka, krioklys, šliuzas’. Petersonas (Petersson H. Studien über slav. ch - AfslPh XXV 1914 378), etimologizuodamas sl. ХЛѦБЬ pasiūlė dvi (nei viena mūsų nepatenkina) alternatyvas: 1) pirminė sl. ХЛѦБЬ reikšmė ‘skylė, anga’ - tada sieti su bažn.-sl. СКЛАБИТИ СѦ ‘išsižioti, šieptis’ < prasl. skolb-, plg. norv. trm. skolp ‘išskaptuota, drevėta trinka’ [5] < ide. *sqelb- ‘skaldyti’; 2) kita sl. ХЛѦБЬ reikšmė ‘tekėti, lietis’ - šiuo atveju sl. žodis būtų giminiškas v. v. a. slamp ‘išgertuvės’, ol. slemp ‘skanėstas’, ang. slump ‘šleptelėti į purvą, balas’ [6]…[7]…[8]. Kruopščiai susipažinę su šaltiniais, kuriuose vartojamas sl. ХЛѦБЬ, mes rekonstruojame jo reikšmę ‘uždoris, skląstis, stūma (vandeniui), uždaromas latakas’. Sl. *xlębь ‘uždoris, skląstis’ (panašiai kaip kad sl. *xlędnǫti ‘nusilpti’ laikomas giminišku lie. sklęsti, sklendžiù ‘slysti į šalį’, o sl. *xlǫdъ ‘virbas, kartis’ - lie. sklañdas ‘tvoros kartis’) savo ankstesne forma *sklemb- giminiškas lie. sklem̃bti, sklembstù, sklembaũ ‘nuslysti į šalį’. Etimologiškai giminiškas lie. sklem̃bti, sklembiù, sklembiaũ ‘užaštrinti, nupjauti įstižai’ remiasi senesne reikšme, kuri užfiksuota lie. sklem̃bti ‘slysti į šalį’ [92]. Lie. sklem̃bti giminiškas lie. sklęsti, sklendžiu (Fraenkel II 810) ir pirmasis yra to paties kamieno variantas, išplėstas kita priesaga (*sklen-b- : *sklen-d-). Panašius priesagų variantus matome ir sl. k-je: *xlębь: *xlęd-/ *xlǫdъ < *sklen-b- : *sklen-d-.

Šaltinis:

Трубачев 1975 (1977)a, 4-10

Antraštė:

sklem̃bti

Straipsnelis:

Lo. scalpō ‘gremžti, drėksti, pjaustyti’ siejamas su gr. σκάλλω ‘gremžiu, kertu, rausiu’, σκαλεύω ‘tašau, rausiu (behacke, grabe)’, arm. c̣elum ‘skeliu’; p- formanto atžvilgiu artimiausi giminaičiai yra gr. vardažodiniai dariniai σκόλοψ, -οπος ‘kurmis’, pažod. ‘rausėjas (Gräber)’, atitinkamai σκόλοψ, -οπος (Spitzpfahl) kaip ir lie. sklempiù,sklem̃pti ‘lygiai tašyti, poliruoti’. [Plg. Walde-Hofmann II 486; Ernout-Meillet 598 t. […] lie. sklem̃pti figūruoja ir kaip sklem̃bti, kurią Fraenkel LEW 810 pateikia, pirmiausia dėl nomina sklim̃bas ‘atskeltas gabalas, sklim̃bis ‘skeveldra’.

Šaltinis:

Solta 1974, 133