Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
sotis
.
Rezultatai
Antraštė:
sótis
Straipsnelis:
Het.
hasek-
,
has(s)ik-
(visada su
-za
) ‘pasotinti, patenkinti, būti maitinamam, būti permerktam, prisodrintam, pakvipusiam, panardintam, sudrėkusiam’ [230] šaknis yra *
H₁es-A₂-
, gr.
ἅδος
‘sotumas’ remiasi silpnuoju laipsniu *
H₁sḀ₂-
+ dantinis išplėstukas,
ἄση
‘persivalgymas’ (< *
H₁sḀ₂-t-yeA₂
), s. i.
asawá
‘nepasotinamas, godus’ < *
n̥-H₁sA₂-n-w-
, taipogi lo.
sat(is)
‘pakanka, gana’, go.
saþs
‘pasotintas, patenkintas’ (*
sā-
yra go.
sōþ
, lie.
sótis
‘sotumas’, s. air.
sāith
‘t.p.’).
Šaltinis:
Puhvel HED
III, 230–231
Antraštė:
sótis
Straipsnelis:
S. air.
sáith
f.
-ā-
kamienas ‘sotumas; pakankamumas’. Neturi paliudytų atitikmenų britų kalbose. Galėjo kilti iš pamatinio *
sā-tā-
, reikškiančio ‘sotumas’. Pilnas šaknies laipsnis yra go. dat.
sōþa
‘id.’ [S15],
go-soþjan
‘pasotinti’, lie.
sótis
ir t. t. ir redukuotas laipsnis lo.
satis
‘gana’ (galbūt prieveiksminė kilmė),
satur
‘pasotintas’, go.
saþs
, s. v. a.
sat
, s. ang.
sæd
‘id.’, gr. ἄ-ατος ‘nepasotinamas’, s. i.
a-si-n-váḥ
‘id.’. Taip pat žr.
sás
ir veiksmažodinį kamieną
sás-
. Ped. I 71, Ernout-Meillet s. v.
satis
, Pok. 876.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, s15–16
Antraštė:
sótis
Straipsnelis:
*
seh2i̯-
‘sotinti’ (Pokorny IEW 876
sā
,
sə-
‘sotus, sotinti’;
sā-ti-s
‘sotumas’) rodo šakninį
i̯
toch. B
soy-
‘pasisotinti’, 3. Pl. Praes.
soyeṃ
, 3. Pl. Praet.
soyāre
, iš kur toch. A nazalinis darinys 3. Pl. Prs.
siṃseñc
‘jie sotina’, 3 Sg. Med.
sinäṣtar
‘tampa sotus’ […], t. y. ide.
-n-
Praes. *
si-ná-h2-ti
su šakn. aor. konj. *
sáh2i̯-e-t(i)
. Ved.
á-sinvan
‘nepasotinamumas’ turi kaip prielaidą ne ide. *
sə-né-mi
(taip Pokorny), bet panašų perdirbinį kaip *
sanā́ti
→
sanoti
iš *
sinā́ti
. Šakn. aor. pilnojo laipsnio formomis kaip 3 Sg. *
sáh2-t
(iš *
séh2i̯-t
) remiasi gr. formos kaip Aor. Inf. ἆσαι, ἄμεναι (
ā
eoliškas, plg. Chantraine 1958, 21) su konj. ἕωμεν iš pragr. *
hāj-o-men
; čionai priklauso antrinis nykstamojo b. kaitos l.
j-
Praes. ἄεται ‘sotinasi’ (Heziodas). VN reguliariai *
séh2i̯-ti-s
>
sáh2-tiu-s
su Gen. *
sh2i̯-téi̯-s
> *
sə-téi̯-s
lytyse s. air.
sáith
‘sotumas’, lie.
sótis
‘Sättigung’, lo.
satis
‘užtenka’; taip pat PPP *
sh2i̯-tó-s
> *
sə2-tó-s
lytyse go.
saþs
, s. saks.
sad
‘sotus’, gr. ἄ-ατος ‘nepasotinamas’.
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 59
Antraštė:
sótis
Reikšmė:
sotumas
Straipsnelis:
Be abejonės, ide. kalbose
-i-
kamienai galėjo prisitaikyti prie tos pačios priešbalsinės sudėtinės dalies kaip ir priklausančiuose tematiniuose kamienuose. Tokį ryšį tikrai nurodė
-ti-
kamienai, kai greta buvo būdvardiškai vartojamas
-to-
dalyvis. Abu kamienai su dantiniais priebalsiais dažnai turėjo nykstamojo laipsnio šaknį, tačiau gali pasitaikyti ir ilgasis laipsnis. […] Tokie [109] pavyzdžiai yra žinomi […]⁷ [⁷ Szemerényi, KZ 93; 1979, 103–125, teigė, kad gotų kalboje greta neabejotinai paliudyto germ. *
sada-
(
saþs
‘sotus’) esą buvęs
-ti-
abstraktas *
sadi-
‘sotumas’: ide. *
sə-tó-
> germ. *
sa-da-
stovįs greta
-ti-
abstrakto *
sə-tí-
> germ. *
sadi-
; deskriptyviai galime kalbėti apie
-i-
abstraktą, išvestą iš tematinio būdvarždio. Su ilgojo laipsnio šaknimi tą patį ryšį kartoja lie.
sótas
‘sotus’:
sótis
‘sotumas’ (ide. šaknis *
sā-
/
sə-
).] […].
Šaltinis:
Bammesberger 1989
, 108–109
Antraštė:
sótis
Reikšmė:
Sattheit, Sättigung
Straipsnelis:
Go.
soþ
‘Sättigung’ < *
sōþa
- (?) yra paliudytas tik gotų kalboje. Tai veikiausiai yra pirminis darinys su ide. *-
to
- iš *
seh₂(i)
- ‘satt werden’, plg. būdv. go.
saþs
‘satt’ < *
sh₂-tó
-. Kitose kalbose artimiausia yra lie.
sótis
, s. air.
sáith
‘Sattheit, Sättigung’ (< ide. *
seh₂-ti
-), plg. lo.
satis
‘genug’ (< ide. *
sh₂-ti
-) ir būdv. lie.
sotùs
, la.
sats
‘satt, sättigend’.
Šaltinis:
Casaretto 2004
, 458
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas