Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
spáinė
Reikšmė:
‘puta’
Straipsnelis:
Oset. fynk / finka ‘puta’. Kilęs iš iranėnų *fainaka-. Turi bendrą ide. šaknį, kuri indoiranėnų ir baltų-slavų kalbose baigiasi elementu n, o germanų ir lotynų kalbose – elementu m: s. i. phena-, s. sl. пѣна, r. пена, пенка, pr. spaoyno, lie. spáinė ‘puta’, s. v. a. feim, s. ang. fám, lo. spūma ‘puta’, pūmex ‘pemza’; plg. av. spāma- ‘gleivės, glitėsiai’, sogdų py’kh ‘puta’. Dvibalsis ai paprastai digorų tarmėje virsta e, iponų -i. Bet prieš n jis atitinkamai susilpnėja į i ir y.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ, I, 498
Antraštė:
spainė
Reikšmė:
‘Schaumstreifen’
Straipsnelis:
spoayno E. 387 ‘gest’ (= ‘rūgstančio alaus puta, Schaum des gärenden Bieres’): lie. spainė, lo. spūma ‘puta, purslai’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 681. Šitokiam gretinimui prieštarauja Becenbergeris KZ L51 sakydamas, kad kitais atvejais vietoje ai nerasime oay; spoayno taiso į *spowayno. Pastarąjį gretina su v. v. ž. spoie ‘puta, Schaum’. Anot Becenbergerio lie. spainė esąs ‘ohne sichere Gewähr’. Tačiau Becenbergerio samprotavimai dėl fonetikos pr. spoayno bei abejonės dėl lie. spainė be pagrindo.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 312
Antraštė:
spáinė
Reikšmė:
‘puta, burbulas’
Straipsnelis:
Lie. spáinė ‘puta, burbulas’, pr. spoayno ‘(alaus) puta’. Fraenkel II 858; Trautmann 434 t.; Endzelin 253; Pokorny 1001. LKŽ XIII 309: distribucija yra problemiška, todėl, kad pateikiami tik du įtikinami paliudijimai: pirmasis 288 punkte (Būga), centriniame pietų žemaičių areale, antrasis yra paliudytas Kelkio (perkeltas į Kuršaičio žodyną) pietvakarių areale. Vadinasi, šis žodis galėtų būti substratinės kilmės, nors jam išaiškinti iki šiol neturime naujesnės hipotezės. Pirmiausia lyginama su s.-kr. spjȅna ‘puta, seilės’ ir su lo. spūma bei dar su žodžio pradžioje frikatyvinio netekusiomis formomis: s. sl., s. r. pěna, r. pena ‘putos, purslai’, s. i. phenaḥ, oset. fynk ‘putos’, s. ang. fām, s. v. a. veim, vok. Feim ir lo. pumex. Visai galimas daiktas iš pradžių turėjęs bendrą latvių kalboje šis žodis yra visiškai išnykęs, o [159] įprastinis putos pavadinimas dabar yra la. putas, turintis identišką atitikmenį lie. putà, pùtos, išskyrus spáinė, paliudytą visame lietuvių kalbos plote (LKŽ X 1117 sg.). Nagrinėjamoji forma susijusi su lie. pùsti ‘pūstis, pampti, kilti’, pū̃sti, la. pùst ‘pusti, pukšti’ (M.-E. III, 439; Fraenkel II 677 sg. s. v. pùsti), kuris negalėjo atsirasti anksčiau negu baltų epochoje – atvirkščiai, atrodo, yra lietuvių-latvių inovacija, nors negalima atmesti ir šio nepaliudyto žodžio buvimo prūsų kalboje.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992, 159–160
Antraštė:
spáinė
Straipsnelis:
[Prasl. *-ā- kam., f., pl. substantyvai, kuriuos atitinka ide. neutr. giminės (kartais vyr.) formos, savo kilme yra kuopiniai. Čia dar galima nurodyti šias tokio tipo leksemas:] Prasl. *pěna (s. sl. ir s. r. пѣны, s.-kr. пjена, č. pěna, le. piana ir kt.) artimiausia ir giminiška yra pr. spoayno ‘rūgstančio alaus puta’ (< bendrablt. *spā́inā), bei lie. spáinė ‘putos juosta’ (Kuršaitis), spai̇̃nė ‘t. p.’, kurios remiasi kamienu *(s)poi-n/m-ъ-. Pastarajame slypinti v. šaknis išplėsta prieb. n/m. Leksema *(s)polnā yra *-ā- kam. kuopinė palyginus su forma, atspindėta s. i. phḗnas m. ‘puta, nuoviros, nuosėdos’.
Šaltinis:
Дегтярев 1988–1990 (1992), 107
Antraštė:
spaĩnė
Straipsnelis:
žr. spjauti
Šaltinis:
Seebold 1970, 451–452
Antraštė:
spáinė
Reikšmė:
écume
Straipsnelis:
Lo. spūma f. ‘écume, mousee, bave’, germ. faima- (plg. s. v. a. feim ‘crachat, écume’, s. ang. fám) kyla iš *(s)poi̯mā-, *spoi̯mo- < *(s)pʰoi̯(H)mo/eh₂-, kur laringalas išnyko dėl Saussuro efekto. Sr.-kr. spjȅna f. ‘écume’, lie. spáinė veikiausiai perėmė akūtą iš nulinio laipsnio formos *spī́n(ii̯)ā (< *(s)pʰiH-n-éh₂). Pagal Saussuro efektą iš senosios o-laipsnio formos *(s)pʰoi̯(H)-n-éh₂ lauktinas bl.-sl. **spaĩnā́.
Šaltinis:
Garnier 2010, 213–214
Antraštė:
spáinė
Reikšmė:
полоса пены, пена
Straipsnelis:
Pr. sg. kuopinis Spoayno /spāinā/ f. ‘пена бродящего пива’, ‘pùtos’ (< *spāinā) – lie. spáinė ‘полоса пены, пена’, spaĩnė ‘пена’. To paties tipo ir sl. *pěna (s. sl. pl. ПѣНЫ, r. пѣна, le. piana ir kt.
Šaltinis:
Дегтярев 1994, 37
Antraštė:
spaĩnė
Reikšmė:
пена
Straipsnelis:
žr. spainė
Šaltinis:
Дегтярев 1994, 37
Antraštė:
spáinė
Reikšmė:
(bangų) puta
Straipsnelis:
Šaknis *speh₁- dažniausiai turi reikšmę ‘pasisekti, klestėti’, tačiau het. išpāi, išpii̯anzi (*sph₁-ói- / *sph₁-i-) reikšmė – ‘būti pasotintam, pilnam’ (Kloekhorst 2006: 115, 2008). Michielis de Vaan ide. ‘puta, putos’ reikšmės žodžius laiko šios šaknies, reiškusios ‘lietis, ištekėti’, dariniais, išplėstais -i-. Jiems būdingas pozicinis laringalo nepastovumas: s. i. phéna- m. ‘puta, putos’ (RV+), oset. fynk / finkœ ‘puta’, suponuojantys proto in.-ir. *pHaina-; s. pr. spoayno ‘(putojančio alaus) puta’, lie. spáinė ‘(bangų) puta’, s. sl. pěna, r. péna, s.-kr. pjȅna, spjȅna ‘puta’, suponuojantys bl.-sl. *(s)póʔinaʔ (Derksen 2008: 397) arba *(s)póiʔinaʔ; s. ang. fām n., s. v. a. feim m. ‘puta’ < germ. *faima- ir lo. spūma f. ‘puta’ (< *(s)ph₁oi-men-) . Dar plg. spė́ti.
Šaltinis:
Lubotsky 2011, 115
Antraštė:
spáinė
Reikšmė:
bangų puta
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito na kamieno baritonai.] S. i. phéna- < *(s)pHoin-o-. Lie. spáinė ‘bangų puta’ ir sl. *(s)pē̋na akūtinė priegaidė leidžia rekonstruoti *(s)pHoin-o-, o s. i. ph- ir iranėnų *f- (persų fīnak etc.) – žodžio pradžios *pH-. Tai suponuoja ankstesnį n kamieną su šaknies basių kaita.
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 86–87

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas