Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stoti, kleinius, vinglas.

Antraštė:

stóti

Reikšmė:

‘treten’

Straipsnelis:

žr. pastoti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 287

Antraštė:

stóti

Reikšmė:

‘kilti, stotis’

Straipsnelis:

Prieš lo. stā- atsiradimą iš ide. *stā-ye/o- arba ide. *stə-ye/o- reikia pastebėti, pirma, kad visos formacijos ide. kitose kalbose, neabejotinai atitinkančios šias rekonstrukcijas, yra aiškiai arba tikėtinai inovacijos tų kalbų ar kalbų grupių, kuriose funkcionuoja, ir antra, visos šitos formacijos skiriasi funkcija nuo lo. stā-. Baltų-slavų eventyvas *stāje/a- ‘stellt sich’, esantis lie. stója, la. stâj ir s. sl. staetŭ [376], būdamas labiau eventyvinis nei statyvinis, sudarytas pagal pavyzdį, kuris buvo menkai produktyvus baltų-slavų kalbose šaknyse, baigiančiose balsiais […], ir be abejonės yra baltų-slavų kalbose pakeitimas ide. eventyvinio presento *sti-stex-/sti-stx-, kurį pratęsia lo. siste-, kurio įtartinai trūksta baltų-slavų kalbose. [277] [278–287] Manau, kad lo. stā- yra trumpinys iš staē-, kurį matoma os.-um. ir sl. kalbose. [288]

Šaltinis:

Cowgill 1973, 276–288

Antraštė:

stóti

Straipsnelis:

Germ. stǣ- ‘stehen’ (gretutinė forma, v. germ. stē- yra neaiškios kilmės) [s. isl. neužfiksuota, pirmą sykį šv. dan. stån ‘stehen’, s. fryz. stān ‘stovėti, trūkti, dauern’, s. ang. stān ‘stehen’, s. v. a. stān ‘stehen’, ‘sich erheben’] [464] siejasi su gausiai paliudyta ide. šaknimi stā- ‘sich stellen, stehen’. Germ. leksemų ē (kitose kalbose regime ā) nėra išaiškintas. Šiaip jau įprasta manyti, kad pirmykštis *stō buvo priderintas prie gǣ- ‘gehen’. Plg. kitas galimybes: (3) ē- ir j- v., pvz. (reikšmė ‘stehen’ bei ‘sich stellen’) lo. stō, stetī, statum ‘stehen’ (kaip priešprieša sėdėjimui ar ėjimui), oskų stait ‘er steht’, umbrų stahitu ‘er soll sich hinstellen’, s. air. tá (der normale konjunkte Indikativ Präs. des Verb. Subst.), lie. stóju, -ti ‘sich hinstellen, treten, aufstehen, sich erheben, Halt machen’ (akivaizdu, kad šis lie. žodis įgavo tas reikšmes, kurias kitose kalbose paliudija 1 ar 2 grupės v. [žr. tekste – A. G.]. Taip pat šaknies vokalizmas yra ne toks, kaip lygintinų vedinių); stóviu, stovė́ti ‘stehen, stillstehen, liegen’ (su formantu w), s. sl. stojǫ, stojati ‘stehen’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 464–465

Antraštė:

stóti

Straipsnelis:

Praide. šaknų formas sudarė priebalsio ir ablautinio balsio junginiai, kurie, tapę vienbalsiais, galėjo būti išplėsti: *sthay- (sl. stoj-ati ‘to stand’) / *sthā- (lie. stó-ti ‘to stand up’).

Šaltinis:

Schmalstieg 1973, 12

Antraštė:

(stoti)

Straipsnelis:

žr. žvaigždė

Šaltinis:

Blažek 2009, 48

Antraštė:

stóti

Straipsnelis:

Baltų kalbose indoeuropiečių prokalbės balsiai *ă ir *ŏ sutapę, o *ā ir *ō išlaikyti, plg. lie. stóti < ide. *stā-; dúodu < ide. *dō-.

Šaltinis:

Orr 2000b, 45