Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stumbras, rieša, gėdingas, pirmadėlė, ligonis, stulbas, bindzinėti, maukas, sirupas, bušė, kliumpė, sudrugti.

Antraštė:

stumbras

Straipsnelis:

[Kalbama apie Elb. ž. 648 wissambs’ ‘stumbras’ etimologiją] Lie. stum̃bras etimologiškai yra tamsus (slavizmas?).

Šaltinis:

Smoczyński 1986a, 178

Antraštė:

stum̃bras

Straipsnelis:

Baltų *sumbra-: s. la. sumbrs, dabar stumbrs = lie. stum̃bras su antriniu -t- pagal *taura- ‘tauras’. Pr. -sambris vedinyje wis-sambris ‘stumbras’ ir jį atitinkantis sl. *zǫbrь, le. ząbrz (antrinis ̇ubr) nuo rytų baltų žodžių skiriasi priebalsio skambumu ir vokalizmu (o?).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 220

Antraštė:

stum̃bras

Straipsnelis:

Kad istoriniai dokumentai bei archeologų paskelbti duomenys neprieštarauja kalbos faktams, tai remdamiesi pastaraisiais galime rekonstruoti prasl. stumbro pavadinimą *zǫbrъ (s. r. зубрь, r. зубр ukr. зубр, č. zubr, s. le. zǫbrz, a. luž. zubr), kurį atitinka lie. stum̃bras ‘зубр’, stumbris, la. sumbrs ‘stumbras’ (la. kalbos trm. dar fiksuojama stumbrs, subrs). Žodžio pradžios priebalsių grupės st- (lie. stum̃bras, la. stum̃brs) santykį su s- (la. sumbrs, subrs) dar J. Endzelynas (Слов.-балт. Этюд., 1911, 5, 195, 44) lygina su panašiu žodžių s. sl. стѣна, lie. si̇́ena, la. siêna (ir kt. pvz.) garsų santykiu. Aiškinant čia minimų žodžių pradžios garsus, svariai pagelbsti M. Ilyč.-Svytičiaus atradimas, kurie teigia, kad ide. *st- ~ *s kaita aptinkama morfemose, kuriso kažkada turėjo bendrą fonemą *č̣- > *st- [148]. Tokia kaita galima ir žodžių pradžioje, plg. het. ištark- ‘sirgti’, s. sl. стрѣгѫ ‘saugau’ (st-) ir toch. A särk- ‘liga’, B sark-, lie. sérgti ‘bewachen hüten’. Jeigu teigiama, kad satəm kalbose palatalinis uždarumos priebalsis kisdamas ilgainiui sutapo su spirantu *-s-, tai galima manyti senąjį palatalinį uždarumos priebalsį atskiruose žodžiuose (pvz. lie. stirna) supanašėjus su fonemos *č̣ atspindžiu *st-. Pritarę pateiktam bl. žodžių, reiškiančių ‘stumbras’, pradžios priebalsių aiškinimui, turime manyti, kad skardžioji sl. *zǫbrъ žodžio pradžios fonema (*č̣- neturi skardaus koreliato) susiformavusi dėl galimos kaitos: *st- ~ *s- ~ *z-. Dabar galime bl., sl. kalboms rekonstruoti archaišką trm. prolytę, prasidedančią palataliniu uždarumos priebalsiu, kuris vėliau buvęs sutapatintas su *č̣- atspindžiu: bl. kalbose duslusis s- (st-), sl. kalbose – skardusis z. Kad visų čia suminėtų kalbų fonologinė šaknies, reiškiančios ‘stumbras’, schema yra bendra [149], tai atrodo pastarąją galime laikyti tapačia su senuoju kaukazietišku stumbro pavadinimu, plg. iranėnų kalboje – oset. dombaj ‘stumbras’ bei ‘liūtas’, abchazų trm. a-downpèy ‘stumbras’, adigėj. dombaj ‘t. p.’ (ir kt. pvz.). Manome, kad šis Kaukazo tautų stumbro pavadinimas yra ide. kilmės (iki šiol manyta, jog šita leksema yra skolinys iš tiurkiškųjų Kaukazo kalbų). Visų čia minimų lyčių tarpusavio ryšius galėtume paaiškinti, jeigu manytume, kad skolintasi veikiausiai buvo iš ir. kalbos, kada žodžio pradžios priebalsis dar nebuvo išvirtęs spirantu. Atmetę oset. dombaj priesagą (ir kt. pvz.) [151] gautume šaknį *g̑(ʰ)emb(ʰ). Taigi aptartasis terminas skirtingu laiku yra „kalidžiojęs“ po kalbų, gyvavusių prie Juodosios jūros, plotus.

Šaltinis:

Иванов 1977b, 148–152