Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: suopuoti, stangrus, laipsnus, tipsoti, alvytos, liuosas, priedas, atkopas, blindis, mutnus, kvirti, tremti, gidis, ardas, kitas, lapus.

Antraštė:

suopúoti

Straipsnelis:

Pirmykštė praide. šaknis *sŭ-, išplėsta elementu *-p-, rodo kelis šaknies balsio laipsnius: 1) trumpą, tarsi redukuotą *s̆p- (plg. s. sl. sъp-ъ, *sъp-ti, le. o-sp-a, trm. na-sp-a ‘sniego pusnis’ arba ‘kopos’ ir pan.); 2) pailgintas laipsnis *sūp- (s. sl. syp-ati, le. syp-ać, na-syp ir t. t.); 3) laipsnis, atitinkantis prosl. *ou̯, vadinasi, *soup-¹ [Taip pat galėjo būti variantas su *eu (*seu-p-], pvz., s. sl. su-ti (< *supti, plg. tep̨, ť < *tepti), le. su-ć, su-je, č. su-ji, su-ty ir t. t. Toks šaknies paraleliškumas taip pat yra ir lie. kalboje. Iš šaknies *sŭp- turime supù, supaũ, sùpti. Pailgintą laipsnį rodo daiktavardiniai vediniai sūpỹnė, sūpỹklė, sūpõnė. Seną dvibalsį rodo veiksmažodis, suopúoti, kurio ide. kilęs iš praide. *ōu (plg. taip pat súopis, súopio ir iš [25] paralelinio (i)au < *eu⁶ [Plg. Leskien. A. Lit. Lesebuch, 1919, 132] ap-siaupiù, ap-siaupiaũ, ap-siaũpti ‘apdengti’. Iš medžiagos kiekio išeina, kad lie. k. nerodo tokio gajumo, kaip slavų kalbose. Tolimesnis lie. ir sl. formų skirtumas yra semantikoje, nes, atrodo, kad lie. šaknies *sou̯-ǁ*seu̯- reikšmė yra labai artima pirminei reikšmei.

Šaltinis:

Bąk 1966, 25–26