Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: svagėti, čyžti, kuksas, kuksa, griaučiai, krykštė, pukšlė, šlieti, briauzgėti, saulažuvė, lęšis, piršės, raušyti, avižinė.

Rezultatai

Antraštė:: svagėti
Straipsnelis:: [Ide.] uā̆gh- ‘šaukti’. Žr. *ϝαχ-. Go. gaswogjan etc. Turi pradinį s- ir neturi laringalo, jei lie. svagė́ti irgi čia priklauso. Geriau šitos grupės čia nesieti.
Šaltinis:: Beekes 1988, 38

Antraštė:: svagėti
Reikšmė:: aidėti
Straipsnelis:: Gr. ἠχή, dorėnų ᾱ̓χᾱ́ f. ‘triukšmas’ [...]. Gr. ἠχή remiasi *ϝᾱχα. ἦχος yra antrinis iš ἠχώ (įasmeninimas), reiškiantis aidą. Sunku yra išspręsti ar ἠχέω yra iš daiktavardžio ἠχή ar iš deverbatyvo. Veiksmažodinė trumpa šaknis pasirodo reduplikuotame praes. *ϝι-ϝαχω, žr. ἰάχω. Kaip atsitinka, kad konkrečioms bei ekspresyvioms grupėms nėra tikslių atitikmenų kitose ide. kalbose, bet tik žodžiai, kurie pasidaro panašūs: viena, lo. uāgīre ‘šaukti, aidėti’ (su ide. -g-), antra, kai kurie baltiški ir germaniški žodžiai su žodžio pradžios sw-, lie. svagiù, -ė́ti ‘aidėti’ (ide. -g(h)-), s. ang. swōgan ‘aidėti, skambėti’ (ide. -gh- kaip žodyje ἠχή). Plg. Pokorny 1110.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 418

Antraštė:: svagė́ti
Reikšmė:: tönen
Straipsnelis:: Tam tikrų vietovardžių pagrindas – bl. *Svagerava ‘rauschender See’, sietina su lie. svagė́ti ‘tönen’, la. svadzêt, zvadzêt ‘rasseln, klappern’, greta lie. zvagóti ‘klopfen, pochen’ (LEW 946t.; 1281t.). Onomatopėjinis etimonas turi daug variantų: lie. švõgžti, švõkšti = šniõkšti ‘brausen, säuseln; keuchen, röcheln’ (Senn Wb IV 535, 579t.); ‘brausen, rauschen, sausen’ (LEW 1047). Be to: lie. švagždė́ti ‘rauschen; flüstern’; švañkšti ‘keuchen, schauben; hohl oder röchelnd atmen; heiser reden; plappern’ (LEW 1038); švegždinti ‘zischen’ ir kt.
Šaltinis:: Schall 1966, 32