Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: triesti, menkas.

Antraštė:

tri̇́esti

Straipsnelis:

Pragerm. DREIT-A- ‘šikti’ (s. isl. dríta ‘šikti; apdergti, suteršti’, s. fryz. bedrīt ‘supurvintas’, s. v. a. drizo), germ. dreit-a ‘šikti’ (< *dhreid-) galime kaip variantą lyginti su lie. tri̇́edžiu, tri̇́esti ‘stipriai viduriuoti’ (< *treid[h]). Ar gr. θρíδαξ ‘tokia salota’ (< *dhreid-) čia skirtina (ji valo žarnyną) nėra aišku. Neišplėsta šaknis slypi lo. foria, -ae f. ‘viduriavimas’, forīre ‘viduriuoti’, o su formantais: *dher-s- lie. di̇̀rsyti ‘šikti’ (kitaip Pokorny 207) ir *dhr-ei- regime sl. kalbose, plg. r. dristatь ‘triesti’. Kad šituose pavyzdžiuose regime dk-, tai germ. forma dreit-a-, palyginus su atitinkamais lie. žodžiais, yra išsaugojusi archajiškesnį garsinį pavidalą. Galbūt galima čia priskirti ir lie. dérgti ir der̃kti ‘panašiam į košę, ištižusiam, pažliugusiam, purvinam būti’. Pastarieji lie. žodžiai turbūt yra išsaugoję pirmykštę reikšmę, plg. prider̃kti ‘stark matschig sein, Exkremente fallen lassen’. Bl. ir sl. žodžius, kuriuos čia priskirti galime tik abejodami, pavadinančius įvairias oro sąlygas, rasime Pokorny 251 t. [164]. Tolesniu variantu ter- gali būti pamatuoti: *ter-k̑-, plg. lie. ter̃šti ‘daryti nešvarų, bjauroti’, *tr-ȇ-, plg. trę̃šti ‘berti trąšų’ ir su intensyviąja geminacija, germ. þrekk-a-z- ‘purvas’, slypinti s. isl. þrekkr, s. fryz. threkk, v. v. a. drec, *tr-kt-t, plg. kimrų throethi ‘šlapintis’. Su s-mobile *ster-k lo. stercus, -oris ‘išmatos’ (plg. Pokorny 1031).

Šaltinis:

Seebold 1970, 164–165

Antraštė:

tri̇́esti

Straipsnelis:

Prasl. žodis, reiškiąs ‘viduriavimas’, turėjęs atrodyti ar fem. *drista, ar masc. *dristъ [plg. (iš Słow. prasłow. IV 239) le. kaš. drësta, č. dříst ‘išmatos (viduriuojant)’, slov. drísta ‘viduriavimas’ (ir kt. pavyzdžiai)]. Lie. tas pats dalykas pasakomas vksm. triedžiu, -iau, -sti ‘viduriuoti’, trydà, traidà ‘viduriavimas’. Sl. kalbos veiksmažodžio, atitinkančio lie. tri̇́edžiu < *treid(i̯)ō, nepažįsta. Lie. veiksmažodis beesąs dō-praesens, *trei-dō, pamatuotas šaknimi, reiškiančia ‘nu(si)trinti, suirti, išsisklaidyti’, plg. lie. trén-da ‘irsta, pūva’ šalia s. i. tr̥-ṇá-t-ti [30] ‘pragręžia, sugriauna, griaužia’. Lie. lytis triedžia yra antrinė, vietoj *tri̇́e-da, -do, -sti. Bl.-sl. *trei-tā > prasl. *trista (antrinė *drista). Prasl. *drista < *trista yra įdomus bl.-sl. intrazityvinio kamieno *trei-de/o- reliktas. Abstracta *drista ‘viduriavimas’ remiasi sl. denominatyvum *drist-ati, -ajǫ ‘viduriuoti’ (plg. lie. deminutyv. inchoat. pra- arba su-trýstu iš trydà). Sł. prasłow. IV 238 pateikta *dristati etimologija (‘*dristati – czasownik ekspresywny na -šče-, -stati : -skati [plg. Sł. prasłow. I 53, 50] iš ide. *dʰrei-d- (: *dʰer-) ‘lengvintis, tuštintis’) yra neįtikima.

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 30–31

Antraštė:

tri̇́esti

Straipsnelis:

Ne visai įtikina pora sl. *drista : lie. tri̇́edžiu (dėl formalaus ryšio). [Tai mintis apie recenzuojamą W. Smozyńskio knygą.]

Šaltinis:

Stundžia 1990, 190

Antraštė:

tri̇́esti

Straipsnelis:

Straipsnyje aiškinama lie. vardo *Traidenis kilmė. Jo šaknis traid- aptinkama Lietuvos vietovėse: Traidžiai, Traidžūnai ir gali būti susijusi su veiksmažodžiu tri̇́esti, jo dažnine forma tráidžioti ‘viduriuoti’. Ši šaknis yra iš ide. *ter-d ‘trinti(s), sukti(s), gręžti’.

Šaltinis:

Bednarczuk 1980, 60