Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: trobà, vengti, lieti, valdyba, skriausti.

Antraštė:

trobà

Straipsnelis:

Gr. τέραμνα, taip pat τέρεμνα nom. plur. ‘namas, sodyba’ […]. Šios rūšies žodis galėjo kilti iš substrato, plg. Krahe, Die Antike 15, 1939, 181. Vis dėlto tiksli šio žodžio reikšmė pateikia galimą ide. etimologiją, kuri eina nuo Ficko ir kuri primena italikų oskų trííbúm ‘namas’ (su *trēb-), umbrų tremnu ‘tabernaculo’ (su *trēb-) bei keltų kalbas s. kimrų treb ‘namas’ ir t. t., germanų kalbų įvairios formos, pvz., s. ang. dorp, s. v. a. dorf ir t. t. Iš kitų italikų kalbų balsiu a išsiskiria lotynų kalba trabs ‘sija’, o taberna yra abejotina (plg. Ernout-Meillet), o baltų kalbose lie. trobà (su *trāb-). Šios visumos suderinti su aiškia balsių kaita negalima, plg. Beekes, Laryngeals 191. Ar šiais sunkumais paaiškinama techninė šio žodžio ypatybė?

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1105

Antraštė:

trobà

Straipsnelis:

*Treb- umbrų trebeit ‘uersātur, habitat’ VI a. 8. Apskritai reikšmė yra priimta, išskyrus Devoto, kuris sakinį, kuriame figūruoja veiksmažodis uerfale pufe arsfertur trebeit verčia ‘templum in quod [uersus] flamen [animo] finit’, p. 157 § 20. Tačiau jis yra vienintelis, siūlantis šią reikšmę. Vediniai: tremnu ‘ē tabernaculō’? abl. sg. VI a. 2, 16 iš *treb-no. Italikų žodis: oskų trííbúm ‘domum’, tríbúd ‘domo’, tríbarak [avúm] ‘aedificāre’, tríbarakkiuf ‘aedificātio, aedificium’. Trebia, Trebula miesto pavadinimas, umbrų Treblanie (žr. aukščiau), plg. Trebulāna partā iš vakarų ide. žodyno: lie. trobà, go. þaurp, vok. Dorf, s. kimrų treb ‘būstas’, s. air. a-treba ‘jis turi, jis gyvena’. Taip pat gretinama su lo. trabs ‘sija’ bei taberna, kas yra abejotina. Žodžio trebeit ei gali reprezentuoti e ar i, ir veiksmažodžio forma yra nepatikima. Vis dėlto bendra umbrų žodžio reikšmė, atrodo patikima, nors daryba, kaip ir tiksli reikšmė, nėra aiški. Taip pat palyginti neaiškios dievybės pavadinimą Trebe Iuvie bei tikrinius vardus Trebius, Trebōnius, Trebātius, oskų Trebiis, Τρεβις.

Šaltinis:

Ernout 1961, 100

Antraštė:

trobà

Straipsnelis:

Tam tikro socialinio vieneto indoeuropietiški pavadinimai įžiūrimi s. kimrų treb ‘namas, kaimas’, s. air. treb ‘butas’; oskų trííbúm ‘namas’, lo. trab(ē)s ‘sija’, lie. trobà, la. trāba; s. ang. þorp, s. v. a. dorf ‘kaimas’, go. þaurp ‘laukas’; iš pamatinio *terəb-no- taip pat ir gr. τέραμνον, -ρε- ‘namas’. Bet siejimai kelia tiek formalių, tiek semantinių sunkumų. Pokorny (1959, 1090) iškelia *trē̆b-, *trōb-, *tr̥b (ar *trəb-, *tr̥b- ‘balkių statinys, pastatas, butas’, bet ide. *trōb- turėtų duoti lie. *truoba, o troba turėtų kilti iš ide. *trāb- [žr. Stang, Vgl. Gram. der baltischen Spr., 1966, 47; Kuryłowicz 1968, 296]. Reikėtų skirti dvi tų žodžių grupes: 1) ‘butas’ (τέραμνον, triibum, trobà); 2) ‘žmonių grupė’ (germ. * þurpa-). Žodžius, reiškiančius ‘balkį, siją’ ar ‘namą’ reiktų palikti nuošalyje.

Šaltinis:

Szemerényi 1977, 99–100

Antraštė:

trobà

Straipsnelis:

Het. terippi- ‘laukas Feld’ gretintinas su go. þaurp ‘laukas’, s. isl. þorp ‘(valstiečio) sodyba, kiemas, ūkis’, s. kimrų treb ‘namas, gyvenamoji patalpa’, oskų trííbum (acc.) ‘namas’, lie. trobà ‘statinys, pastatas, namas’; veiksmažodis terip- ‘arti, vagoti’ gretintinas su lie. di̇̀rbu, di̇̀rbti, s. air. a-treba ‘jis gyvena’ ir galbūt su lo. turbare.

Šaltinis:

Wittmann 1973, 40