Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
Šalia s. sl. tъštь ‘tuščias’, tiesa, yra lie. tùščias ‘t. p.’, tačiau taip pat fiksuojamas ir s. i. tucchya-ḥ; kad čia turime reikalo su pirmine forma *tuski̯os gana patikimai nurodo la. tukšs, žr. Mühlenbach Lett. Wrtb. s. v. Dėl s. i. tucchya-ḥ ir s. sl. tъštь dažniausiai iš *tuski̯os kildinama, žr. Vondrák, Vergl. sl. Gramm I² 441. Yra slavistų, kurie atitikmenų sl. kalbų žodžiams pirmiausia ieško sanskrite, o ne bl. kalbose. Be to, jie kartais be jokio pamato s. sl. tъštь atitikantį bl. kalbų adj. laiko slavizmu, plg. Walde Vrgl. Wrtb. I 714.
Šaltinis:
Endzelīns DI III (2), 277
Antraštė:
tuščias
Straipsnelis:
Ide. kalbose žodžių, reikšmių ‘tuščias’, semantiniai šaltiniai gana įvairūs. Jie siejami su sąvoka ‘laisvas’, ‘neįpareigotas’, ‘laisvalaikis’ iš pradžių buvo taikomas žmonėms, neužimtiems jokiu darbu, o tik vėliau pradėti vartoti ir kalbant apie daiktus. Kita šios reikšmės žodžių grupė siejama su sąvoka ‘laukinis’ ir pan. ir pradžioje žodžiai buvo vartojami kalbant apie žemę. Lie. tuščias, la. tukšs, diskutuotina, bet galbūt giminiški s. sl. tŭšti (atitinka κενός), s. i. tuccha-, tucchya- ‘tuščias, vain’, av. tuš- iš kauz. taošaya ‘atlaisvinti’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 933
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
[Ide. *sk̑ > bl.-sl. st. Pvz.:] lie. tùščias ‘leer’, sl. *tъććь ‘leer’ < *tusti̯a- (plg. s. i. tucchyá- ‘leer’ < ide. *tusk̑‑i̯ó‑).
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008, 417
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
[Aptariami ide. priebalsių *sk̑ grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie. tùščias, la. tukšs, s. sl. tъštь ‘empty’ (plg. r. tóščij, le. czczy, s.-kr. tȁšt; taip pat s. ru. tъska, ru. toská ‘grief, longing’) nebūtinai turi kilti iš ide. *tusk̑i̯ó- (: s. i. tucchyá-). Lie. tùščias ir t. t. gali būti kildinami iš *tusti̯o-, kuris yra darinys iš *tus-tó- (žr. Smoczyński 2001, 161, 410; 2007, 696; Lloyd-Lühr-Springer 1998, 739t.).
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2009a, 18–19
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
Lie. tùščias, la. tukšs < *tušti̯a-s, s. sl. tъštь ir kt. ‘tuščias’ < prasl. *tusti̯a-, kuris, remiantis i.-ir. atitikmenimis s. i. tucchyá- ‘tuščias’, ir. *tus(s)i̯a-, tikrai kilęs iš *tusk̑-i̯o- (veikiausiai esantis greta lo. tesqua pl. n. ‘dykynė, užkampis’ < *t[u̯]esk̑-u̯o-, žr. Walde, Hofmann LEW II 625).
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 184
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
Lie. k. yra grupelė būdvardžių su priesaga -(s)čias, -ia. Nuo senųjų raštų plačiai paplitę veiksmažodiniai vediniai kniū́pščias, kur̃čias, nėščià, plókščias, stãčias, tùščias (plg. la. tukšs ir s. sl. tъštъ bei s. ru. tъščъ, ru. tuščij, s. le. tszczy etc., žr. Fraenkel LEW 1962, 1146) ir vardažodinis pė́ščias (: pėdà). Prie pastarojo šliejasi ir būdvardinės kilmės vedinys svẽčias (plg. la. svešs, dėl kilmės žr. Schulze 1966, Kleine Schriften, Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht, 73; Specht 1944, Zur Bedeutung des Ariernamen, KZ 68, 46–48; Karaciejus 1986, Iš lietuvių kalbos žodžių istorijos, in Bronys Savukynas (sud.), Ženklas ir prasmė, Vilnius: Mokslas, 62–75). Ambrazas mini ir retesnius vedinius (p. 5–6). Pastaruoju metu yra iškeltos dvi skirtingos hipotezės dėl priesagos -(s)čias kilmės: 1) < -(s)tas (Smoczyński 2001, Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego); 2) lie. nė́ščias, -ià kildinamas iš *nēk’ti- + *-o- (Bammesberger 1998, Etymologie und Wortbildung: Litauische Beispiele, in ibid. (Hrsg.), Baltistik: Aufgaben und Metoden, Heidelberg: C. Winter, 297–304).
Šaltinis:
Ambrazas 2003, 5–6
Antraštė:
tùščias
Straipsnelis:
Suomių kalbos baltizmuose esama ir priešakinio vokalizmo variantų: suom. tyhjä (tühjä) ~ lie. tùščias
Šaltinis:
Liukkonen 1994, 90

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas