Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: tukti, blechas, mutė, bet(kas), guiris, gretė, raižas, kėkštas, ikšiõl, berklioti, salpas, gizas, trušėti, krypti, švitrinėti.

Rezultatai

Antraštė:: tùkti
Straipsnelis:: [Šiuos sl. elementus galima priskirti ikislaviškajam (o kartais ir priešide.) substratui:] Pirmiausia norėtųsi paminėti s. sl. tyky ‘moliūgas’, r., ukr. тыква, bulg. тиква ir t. t. Šį sl. žodį K. Brugmanas ir I. Leventalis sieja su lie. tùkti ‘storėti, riebėti (apie mėsai auginamus gyvulius)’ ir, vadinasi, atskiria [239] nuo tariamai gr. formos σίκυον ‘agurkas’, kurį, matyt, galima kildinti iš *twi-kuwon ‘labai storas’. Abu etimologizavimai kelia abejonių. Mums atrodo, kad žodis ‘moliūgas’ į sl. kalbas patekęs iš rytinio Viduržemio regiono: priešide. Jo praforma buvusi *t’ūkku-, *t’ūkka.
Šaltinis:: Хубшмид 1967 (1969), 239–240

Antraštė:: tùkti
Straipsnelis:: Ide. veiksmažodžio šakniai *teu̯-/tu̯-/tū- ‘pūstis; daugėti, turėti galios’ būdinga sena semantinė diferenciacija. Lie. tù-kti plg. su la. tukt, lie. taukaĩ, la. tauks, pr. taukis (smalsz) E 378, sl. *tukъ ‘taukai’; iš dalies lo. tucca ‘tokia dešra’, s. v. a. dioh ‘šlaunis’, o toliau semantiniu požiūriu ir sl. *tytь ‘tukti’ (Fraenkel LEW 1136). Kita vertus, lie. tùkti giminiškas ir visai kitokiõs reikšmės veiksmažodžiams tuõkti ‘išmanyti, suvokti, suprasti’, taũkti ‘tarpti, vešėti’ (Karaliūnas 1987, 48).
Šaltinis:: Ambrazas 2006, 16

Antraštė:: tùkti
Reikšmė:: жиреть, тучнеть
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami lituanizmai periferinėse lenkų šnektose Trakų ir Švenčionių rajone. Le. trm. tęⁿšč – le. ‘перетопленный животный жир’, br. тлушч, тук. Greičiausiai forma tęⁿšč siejama su nesenu reiškiniu – lietuvių-lenkų hibridine daryba, plg. lie. tùkti ‘жиреть, тучнеть’, tankė́ti ‘густеть, становиться гуще; плотнеть, уплотняться’ ir. le. tłuszcz, tuk.
Šaltinis:: Веренич 1989, 203

Antraštė:: tùkti
Straipsnelis:: [Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Sl. *ty̋ti,*ty̋jǫ AP a ‘greitai augti’ (sr.-kr. tȉti, č. týti, ukr. tyti). Ide. *téuh₂-ti / *tuh₂-énti (LIV, 639f.) s. i. tavīti ‘tampa stipriu’. Smoczyński 2003, 123 teigia, kad ta̋vīti suponuoja jo pamatą prez. *tovǫ, nurodydamas bl.-sl. prez. *teuH-e/o-, aor.-bendratį *tuH-. Bet tai abejotina. Juos visus plg. su lie. tùkti, tuñka, la. tûkt, tûkstu.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011b, 209–210