Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: uostai.

Antraštė:

uõstai

Straipsnelis:

[Pateikiame išskirtines pr.-sl. kalbų izoglosas (pastarosios neturi atitikmenų rytų bl. kalbose). Vienas šių izoglosų tipų yra konvergencinė inovacija, kuri įgalina daryti prielaidą apie bendro tarminio kontinuumo saitus. Su tam tikra trečiąja tarme ir pasirėmus tokiais saitais spėti pastarąją veikus bendrą pirmų dviejų tarmių kontinuumą:] Prasl. vǫsъ ‘ūsai, barzda’ (bulg. въс, slov. vȏs, s. r. усъ, le. wąs, č. vous) genetiškai siejasi su pr. wanso ‘pirmoji barzda, pūkutis’. Iškeliama, kad pastarųjų lyčių atitikmenimi hipotetiškai galima laikyti lie. ž. uõstai (< *uõstai) ‘ūsai’. Lie. aukšt. ūsas, ūsai̇̃ ir la. ūsas yra skoliniai iš rytų sl. tarmių. Pr. ir žem. plotą galime laikyti vienu kalbiniu arealu, todėl pr. wanso rytų bl. atitikmenys tokiais laikytini tik iš dalies, sąlygiškai. Lie. žem. *uosai gali būti susiformavę išnykus senajam nosiniam balsiui (< u̯ǫsai) ir čia patekęs tiesiog iš pr. kalbos.

Šaltinis:

Мартынов 1988, 40

Antraštė:

uõstai

Straipsnelis:

[Žemiau pateikta išskirtinė pr.-sl. izoleksa turi vienokį, nors ir hipotetinį, atitikmenį lie. kalboje:] Pr. wanso ‘gyvaplaukiai, pūkai, besikalanti barzda’ E 100 (Prūsų kalbos paminklai II 321: lie. ūsai̇̃). Pirmiausia reikia pasakyti, kad pr. žodis turi hipotetinį atitikmenį lie. (žem.) kalboje – uõstai < *uõsai ‘ūsai’. Lie. (aukšt.) ū̃sas, ūsai̇̃ ir la. ūsas yra skoliniai iš rytų sl. tarmių (Fraenkel 1167). Lie. žem. *uõsai gali būti ir *u̯ǫsai (Fraenkel 1167) (išnykus senajam nosiniam balsiui), ir skolinys iš pr. Jeigu viskas taip, tada, tiesa su mažesne tikimybe fiksuojame išskirtinę pr.-sl. izoleksą, t. y. prasl. vǫsъ ‘ūsai, lazda’ (bulg. въс ‘ūsai, baržda’, slov. vộs, s. r. усъ, č. vous ir kt.). Pr.-sl. izoleksą atitinka s. air. fes ‘barzda’ (< *fans).

Šaltinis:

Мартынов 1982 (1985), 10