Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vai̇̃kas
Reikšmė:
sūnus, samdinys
Straipsnelis:
žr. kiltis
Šaltinis:
Havlová 1966, 80–86
Antraštė:
vaĩkas
Reikšmė:
mažas berniukas ar mergaitė
Straipsnelis:
Ne sykį etimologizuota lie. leksema kū̃dikis ‘mažas, neseniai gimęs vaikas, Säuling, Wickelkind’, mūsų nuomone, vis dar yra neaiškios kilmės žodis. [...] K. Būga laiko, kad lie. kū̃dikis yra indigenus lietuvių kalbos žodis, pamatuotas veiksmažodžiu, kurį matome la. kûdît ‘siundyti, kurstyti, гнать’ ir pastarasis veiksmažodis giminiškas r. кудать ir t. t. Betgi būtent lietuvių kalba [333] neturi atitinkamo veiksmažodžio, o čia dar ir semantinis ryšys ‘kūdikis’ ~ ‘siundyti, kurstyti, гнать’ yra gana problemiškas (analogija vaĩkas ‘mažas berniukas ar mergaitė’ : véikus ‘greitas, vikrus, mitrus’, veĩkti ‘daryti’ nepakankamai šitą patvirtina). [...] Atkreipiame dėmesį, kad lietuvių kalbos vaiko pavadinimams kū̃dikis ir vaĩkas yra būdinga tam tikra semantinė (susijusi su amžiumi) gradacija: kū̃dikis ‘naujagimis kūdikis, visai nedidukas vaikas’, vaĩkas ‘ūgtelėjęs berniukas ar mergaitė’. Gausūs paauglio, subrendusio vaikino pavadinimai pasidaromi dėliojant įvairias priesagas būtent prie vaĩkas (jeigu kalbame apie šituos du žodžius). Mums ne visiškai aišku, ar lie. kū̃dikis yra senas lietuvių kalbos žodis. Čia aptartos tarsi ir ryškios nūdienės semantinės gradacijos ‘naujagimis kūdikis’ – ‘didesnis, paaugęs vaikas’ nebūtinai visada paiso kū̃dikis–vaĩkas. Manome, kad žodis kū̃dikis patenka į lietuvių kalbą tam tikru laiku ir iš pradžių jis buvęs savo kilme techninis terminas – ką tik gimusios (prieš laiką) gyvos būtybės pavadinimas. Lie. kū̃dikis yra skolinys iš sl. kalbų pavadinimų, pamatuotų *kyd-, plg. ukr. dial. скидчá ‘nelaikšis ėriukas’ (Гринченко IV 134), r. выкидыш. Konkrečiu lie. kū̃dikis šaltiniu galėjo būti mūsų su išlyga rekonstruojama ryt. sl. prolytė *кыдыць, nūdienos *кидец ir turinti panašią reikšmę [...]. Manome, kad lie. kū̃dikis neturėtų būti pernelyg vėlyvas skolinys. Žr. dar kūdikis
Šaltinis:
Trubačev 1965, 332–334
Antraštė:
vaĩkas
Straipsnelis:
Pr. arwaykis ‘kumeliukas’ aiškinant yra dvi pagrindinės nuomonės. Pagal pirmąją žodis skaidoams į ar-waykis, kurio antroji dalis siejama su lie. vaĩkas, plg. pr. waix (Nesselmann Ohes. 8; Berneker Pr. Spr. 281; Brückner AfslPh 20, 1898, 512). Antroji nuomonė remiasi įvairiomis konjuktūromis, kurios leistų pradine laikyti *asva- ‘arklys’: *aswaykis.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I, 109–110
Antraštė:
vaĩkas
Straipsnelis:
Sl. čelo-věkъ antroji dalis atitinka lie. vaĩkas, kurie kilę iš ide. *u̯ei- ‘jėga’, lo. vis ‘t. p.’. Sl. věkъ reikšmė ‘amžius’ yra antrinė. Senesnė reikšmė ‘sūnus, vaikas’ išsilaikė formoje čelo-věkъ.
Šaltinis:
Трубачев 1959b, 174
Antraštė:
vaĩkas
Reikšmė:
Knabe, Sohn
Straipsnelis:
Pr. waix 43,₃₃ ‘Knecht’ [ir kt.] : lie. vaĩkas.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 332
Antraštė:
vaikas
Reikšmė:
berniukas
Straipsnelis:
Lie. vaikas, pr. waix : lie. viekas ‘jėga’, lie. veikti (šie : lo. vincere ‘nugalėti’, go. weihan ‘kovoti’ ir t. t.).
Šaltinis:
Buck 1949
Antraštė:
vaĩkas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus komponentus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Vaikas. Lie. vaĩkas. Šis žodis susijęs su veiksmažožiu veĩkti ‘dirbti, daryti’. Giminiškas pr. waix, reiškiančiam ‘samdinys’, bet, lyginant su juo, antrinis wayk-lis reiškia ‘sūnus’. Formaliai tiksliu baltų *u̯aika- atitikmieniu gali būti s. sl. -věkъ mįslingame dūrinyje čelověkъ.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 230
Antraštė:
vaĩkas
Straipsnelis:
Lie. vaĩkas : sl. *-věkъ (plg. sl. *čelověkъ, kur *-věkъ ‘gyvybinė jėga, tos jėgos turėtojas’, o *čelo- : ide. *kel- ‘augti’, ‘kilti’, ‘keltis’). Beje, nėra jokio pagrindo skirti, pirma, komponente *-věkъ glūdinčios ide. šaknies *u̯oik- (: *u̯eik-) nuo ide. *u̯eik- II (žr. Pokorny I, 1128–1129): lie. veĩkti ‘daryti, dirbti’, véikus ‘greitas’, go. weihan ‘laimėti’, lo. vinco (victum), s. air. fichid ir pan.; antra, - ide. *u̯eik- II nuo *u̯eik- I ‘išsiskirti’ (‘aussondern’) (pagal Pokorną), nes *u̯eik- I suponuoja išsiskyrimą kaip (iš)augimo rezultatą. Jei ši prielaida teisinga, tai bendrosios šaknies ide. *u̯eik- (I, II) refleksais laikytini ne tik s. i. vinákti, vivekti, av. ava-vaīk- ir pan., bet ir aukos bei pašventinimo, plg. lo. victima ‘auka’, ‘aukojams gyvulys’ ir go. weihs ‘šventas’, s. saks. wīh, s. v. a. wih(i), vok. weih(en); taip pat plg. s. isl. vē- ‘šventykla’, s. ang. wēoh, wīg ‘dieviškasis atvaizdas’ ir pan.
Šaltinis:
Топоров 1986–1987 (1989), 34, 38, 47
Antraštė:
vai̇̃kas
Straipsnelis:
Lie. vai̇̃kas ‘berniukas, tėvams sūnus ar duktė, jauniklis (apie gyvulius, paukščius), palikuonis’, pr. waix ‘samdinys, bernas, Knecht’, jeigu padarysime prielaidą, kad antrasis (?) s. sl. člověk̆, r. čelověk, le. człowiek ‘žmogus’ sandas (apie tai žr. Vasmer REW II 312) čia nepriskirtinas, priklauso tik bl. žodynui. Formaliai priimtiniausias siejimas su lie. véikus ‘greitas, vikrus, lankstus’, vikrùs ‘sugebantis greitai ką daryti, mitrus’ (: vei̇̃kti ‘daryti, dirbti’) šiaip taip yra priimtinas.
Šaltinis:
Lanszweert 1984, 17
Antraštė:
vai̇̃kas
Straipsnelis:
Prie iliuziškų rekonstrukcijų, prie iliuziškų balto-slavų inovacijų, mūsų manymu, priklauso ž. pora prasl. čelověkъ ~ lie. vaikas ‘дитя, мальчик’. [Мартынов В. В., Славянские этимологические версии. – Русское и славянское языкознание. М., 1972, p. 185–186]. Mes prieštaravome prieš šią versiją, manydami, kad tiesioginis praslavų formos prilyginimas lie. formai, neatsižvelgiant į lie. kalbos archaiškumą, neleistinas [Plg. Иванов Вяч. Вс., К типологическому анализу внутренней формы прасл. čelovek ‘человек’, – Этимология, 1973, М., 1975, p. 17, kur, remiantis teze apie ypatingą lie. kalbos archaiškumą, vis dėlto laikoma korektišku dalyku tiesiogiai sieti prasl. věkъ (lytyje čelověkъ) ir lie. vaikas.] […] Prieš rekonstruojant prasl. věkъ lie vai̇̃kas pagrindu, būtina parama įrodyti lie. leksemos ir jos semantikos archaiškumą. [Plg. F. Sławski, Lexikalische Neuerungen im Baltisch-Slavischen. – Donum Balticum. To Proffesor Christian Stang, Stockholm, 1970, p. 504. Slawskis, sekdamas R. Trautmannu, mano, kad vaikas yra baltų-slavų inovacija. O Chr. Stang, Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen, Oslo-Bergen-Tromsö, 1966, p. 9, laiko vaiką baltų inovacija]. Siejimas lie. vai̇̃kas su véikus ‘быстрый, ловкий’ vargu ar vykęs [žr. Fraenkel, LEW 1180–1181]. Semant. paralelė su kū̃dikis, siejamu su la. kûdît ‘преследовать, гнать’ (sic!) yra netikusi (abu iš tų žodžių laikomi semant. paralele vienas kitam, susidaro ydingas ratas), ypač jei priimtume Trubačiovo versiją, pagal kurią kū̃dikis – iš prasl. *kydьsь < kydati ‘gimdyti prieš laiką’ (plg. выкыдышь) [Трубачёв О. Н., Заметки по литовской этимологии. – Symbolae linguisticae in honorem Georgii Kuryłowicz, Wroclaw-Warszawa-Kraków, 1965, p. 332–334]. [111] Lingvogeogr. analizė rodo, kad lie. vaikas neturi paralelių kt. ide. kalbose ir nėra bendrabaltiškas (la. vaiks ‘парень’ – skolinys iš lietuvių). Prūsų-žemaičių areale yra reikšmė ‘парень, батрак’. Plg. pr. waix ‘батрак’, wayklis ‘сын’, lie.-žem. vai̇̃kis ‘парень, батрак’. Remiantis s.-pr. waix ‘батрак’, nesunku rekonstruoti reikšmę ‘парень’. Plg. abiem reikšmėmis s. ang. cniht, vok. Bube ir ukr. парубок ‘парень’, парабак ‘батрак’. […] XVI–XVII a. žodį lie. bérnas ‘дитя, ребёнок’ šia reikšme stūmė lie. vai̇̃kas. Sen. lie. vaiko pavadinimas XVII–XIX a. išsaugotas žodyje bebernis ‘bevaikis’, kurį dabar išstūmė bevai̇̃kis [XIX a. prūsų Lietuvos tarmių dalyje vai̇̃kas dar neturėjo reikšmės ‘дитя, ребёнок’, o reiškė tik ‘мальчик, парень’. Dėl to O. Schraderis padarė nepateisinamą ekstralingv. išvadą, kad buvo atsižvelgiama tik į berniukų skaičių (O. Schrader, Reallex. der idg. Altertumskunde, Bd. I, Berlin-Leipzig, 1917–1923, p. 588). [Nes į klausimą, kiek turįs vaikų, valstietis atsakydavęs apie berniukų skaičių]. Paralelinis absoliučių sinonimų bérnas – vai̇̃kas buvimas ir laipsniškas pirmojo išstūmimas rodo, kad antrojo žodžio kilmė antrinė (o bérnas – prabaltiškas ir indoeuropietiškas, plg. lie. bérnas ‘дитя’, la. bḕrns ‘t. p.’, lie. bebernis ‘bevaikis’, la. bezbḕrnis ‘t. p.’ (go. barns ‘vaikas’ ir kiti germanų atliepiniai). Taigi lie. vai̇̃kas reikšme ‘дитя, ребёнок’ – XIX–XX a. naujadaras ir sieti jo su prasl. čelo-věkъ negalima [112] […]. Semant. mikrosistemą ‘дитя – мальчик, парень’ lie. kalboje atspindi bérnas – vai̇̃kas, o latvių kalboje – bḕrns – puika; lie. vaikas čia atitinka la. puika, kuris, kaip žinoma, yra Pabaltijo finų kilmės (plg, finų poika ‘мальчик, парень’. Finų poika išplito į didumą Baltijos pajūrio – plg., viena vertus, šved. pojke ‘мальчик’, kita vertus, lie. pùika < la. puika ‘мальчик, парень’. Visa tai rodo, kad žodžiams vaikas ir puika reikšme ‘мальчик, парень’ būdinga papildomoji geografinė distribucija […] iš dalies puika infiltruojasi į lietuvių teritoriją, o vaikas – į latvių. Geografija leidžia spėti juos esant bendrakilmius, t. y. kelti hipotezę apie Pabaltijo-finišką lie. vai̇̃kas kilmę. Žemaičių teritorijoje pažįstamas sporadiškas reiškinys uo > va²⁰ [²⁰ Plg. J. Otrębski, Gram. jęz. litewskiego, t. I., Warszawa, 1958, p. 181]. (plg. lie. sodi̇̀nti, súodis ir lie. žem. svadinti ‘сажать’). Tuomet pʷoika (vak. lyv. pʷoiga) > *pvaikas → dėl vėlesnės lūpinių asimiliacijos – vaikas. Taigi lie. vaikas ir la. pùika – skirtingi fin. poika refleksai. Pirmuoju atv. pʷoika > pvaikas > vaikas, antruoju – pʷoika > puika (lie.-la. diftongas ui < uoi < ōi)²¹ [²¹ Plg. K. Būga, RR, 292–293; J. Endzelin, Lettische Grammatik, Rīgā, 1922, p. 41] [113]
Šaltinis:
Мартынов 1977, 111–113
Antraštė:
vai̇̃kas
Straipsnelis:
žr. viekas
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 143–144
Antraštė:
vaĩkas
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. vakahainen < bl. vaĩkas; toks pat fonetinis nereguliarumas (bl. ai → suo. a) matomas ir Balt. finų maka- ‘sleep’ ~ lie. miegóti bei suo. pakkanen ‘frost’ < Balt. finų *pajka- < bl., plg. lie. spéigas, dial. spéiga.
Šaltinis:
Nilsson 2001, 189
Antraštė:
vaĩkas
Reikšmė:
bernelis; palikuonis
Straipsnelis:
Šalia bernas, bernelis visuose senuosiuose lietuvių raštuose jau nuo Mažvydo katekizmo vartojami žodžiai vaĩkas ir kū̃dikis, resp. vaikẽlis, kūdikė̃lis. Charakteringas šiuo požiūriu Mažvydo darbas „Forma Chrikstima“, kuriame viename sakinyje randami visi trys žodžiai vartojami be jokios reikšmės diferenciacijos (žr. Mž 95 seqq.). Taip pat Sirvydo žodyne viename lizde nurodyti vaikelis ir bernelis (žr. SD[3] 57, SD[4] 40, SD[5] 50). Kituose raštuose vartojama, pvz., Cylinskio Biblijoje vaikas ‘bērns; puisis; dēls’, Sirvydas pateikia vaikas, vaikelis reikšmėmis ‘bērns’ ir ‘zēns, puisēns’, Kleinas – ‘dēls, dēliņš’ ir ‘zēns, puisītis’ (bet kūdikis ‘bērns’), taip pat reikšmes skiria P. Ruigys. Pavyzdžiai rodo, kad vaikas, vaikelis semantika buvusi gana plati.
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 23–24
Antraštė:
vaĩkas
Straipsnelis:
Dėl žodžio vaikas etimologijos iki šiol kalbininkų nuomonės skirias [17 išn.: plačiau etimologiją žr. Fraenkel LEW II 1180 s. v. ir ten nurodytą liter.; be to ir Buck DSS 89; Трубачев 1959b, 173–174.] ǁ Pavyzdžiui, O. Trubačiovas labai aiškiai sieja šią leksemą su rusų kalbos žodžio человек (čelo-věkъ) antruoju komponentu, kuris siejasi su lo. vis ‘jėga’, slav. věkъ, kurie kilo iš ide. *u̯ei- ‘jėga’. O. Trubačiovas daro išvadą, kad sl. čelo-věkъ senoji reikšmė yra ‘giminės vaikas, atžala, sūnus [dzimtas bērns, atvase, dēls]’ [Трубачев 1959b, 174]. ǁ Vis dėlto negalima manyti, kad lie. vaikas pirminė reikšmė yra visiškai išaiškinta. Taip pat kalbininkai, operuodami šiuo žodžiu etimologiniuose tyrimuose, kaip pamatinę žodžio vaikas reikšmę nurodo tiek ‘vaikas [bērns]’, tiek ‘berniukas [zēns]’. Pavyzdžiui, Buck’o žodyno straipsnyje 2.25 Boy lietuviškas atitikmuo yra tik leksema vaikas (Buck DSS 97). ǁ Dabartinės lietuvių kalbos žodžio vaikas pamatinė reikšmė yra ‘sūnus ar duktė tėvams [dēls vai meita vecākiem]’, žr. DLKŽ 905, be to ir ‘berniukas [zēns]’, plg. DLKŽ 905 s. v. (3 reikšmė) [19 išn.: J. Rīteris s. v. vaikas teikia šiuos latvių kalbos atitikmenis: ‘zēns, puisis, puisēns, puika; dēls; bērns’, žr. J. Rīteris, Lietuviski-latviska vārdnīca, Rīga, 1969, 154.], tuo tarpu žemaičių tarmėje vaĩkis reiškia ‘berniukas, jaunuolis [puisis, jauneklis]’ ir ‘tarnas, paldieninkas [kalps, algādzis]’. Pastarąją reikšmę iškėlė jau S. Daukantas (LKK V 232, plg. dar LKŽ I[2] 767 s. v. bérnas (3 reikšmė), Skardžius ŽD 63, Blt II(2) 204).
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 25–26
Antraštė:
vaĩkas
Reikšmė:
vyriškos giminės asmuo; vaikas
Straipsnelis:
Autorius suskirto žodžio vaikas derivatus į susijusius su reikšme ‘vaikas [bērns]’ ir ‘vyriškos giminės asmuo’ ir daro išvadą, kad nors žodžio etimologija nepakankamai aiški ir pirminė reikšmė negali būti nustatyta, tačiau aptarta medžiaga rodo, kad reikšmė ‘vaikas [bērns]’ yra senas lietuvių kalbos reiškinys.
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 25–26
Antraštė:
vaĩkas
Straipsnelis:
žr. dievas
Šaltinis:
Olander 2009, 125–126
Antraštė:
vaĩkas
Straipsnelis:
žr. magėti
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 188

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas