Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vartai, benkortas, liekna, skiedas, žvairas.

Antraštė:

var̃tai

Straipsnelis:

Alb. urë f. ‘tiltas’. Joklio susietas su alb. udhë ‘kelias, kelionė’ (pamatinis žodis *ud-rā, *udh-rā) ir su lo. veho grupe. Deržavinas udhë susiejo su ujë ‘vanduo’ grupe; Barić sugretino su gr. γέφυρα (βέφυρα, δέφυρα, δίφουρα) ‘tiltas’, pagal reikšmes ‘arka, skliautas’ ir ura e supit ‘šonkaulis’ šis žodis tikriausiai priklauso oskų veru ‘portam’, umbrų verof-e ‘in portam’, lie. var̃tai, la. vàrti, s. sl. vrata ‘durys’ grupei. Savo apofonine forma jis susisieja su Catulo uriosque apertos besiremiančiu Apulijos miestu Urija, kuriame O. Haas įžiūri mesapų žodį. Semantinis ‘durų’ perėjimas į ‘arka, skliautas’ (iš kur ‘tilto arka’ ir ‘tiltas’) nėra be paralelių. Antikiniame dabartinio Makedonijos miesto Veleso pavadinimo Βυλάζωρα dalyje ωρα St. Romanskis randa alb. urë.

Šaltinis:

Çabej 1967a, 83–84

Antraštė:

var̃tai

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje]. Baltų ir slavų pavadinimas: lie. var̃tai, la. vàrti, pr. warto pl. n., sl. *vorta pl. n., s. sl. vrata, le. wrota. Tai šaknies *u̯er-, kurią turi lie. vérti ‘uždaryti ir atidaryti’, s. sl. vъ-vrěti ≤ *-verti ‘užkišti, kišti’, le. za-wrzeć (wierzeja ‘dvivėrių vartų pusė’) vedinys.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 225

Antraštė:

var̃tai

Straipsnelis:

žr. versti

Šaltinis:

Knobloch 1970, 650–651

Antraštė:

vartai

Straipsnelis:

Lie. vartai, la. vārti, pr. warto, s. sl., s.-kr., č. vrata, le. wrota, r. vorota visi tik pl., bendras vartų pavadinimas bl.-sl., giminiškas oskų veru (pl.), umbrų uerofe (acc. pl.) ‘vartai’, lie. verti, s. sl. vrěti ‘uždaryti’, lo. aperīre, operīre ‘uždaryti, atidaryti’, s. i. vr̥- ‘dengti’, go. warjan, s. ang. werian ‘užpakalinis; hinder’. Kitose kalbose šios reikšmės žodžiai siejami su ‘praėjimas’, ‘skylė’ ir t. t. žr. durys

Šaltinis:

Buck 1949, 467

Antraštė:

var̃tai

Straipsnelis:

warto (niekatroji giminė plur.) E. 210 ‘durys’; acc. wartin 73,₂₅ ‘Tür’: etwēre, lie. war̃tai, r. ворота́ ‘vartai’, lie. vérti ‘vẽrt’, s. sl. ВРѢТИ ‘schliessen’, s. i. apavr̥ṇōti ‘öffnet’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 280 t t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 334

Antraštė:

var̃tai

Straipsnelis:

*u̯órtah2 ntr. pl. ‘Pforte’, plg. lie. var̃tai (2), s. sl. vrata, r. voróta, dial. vorotá, s.-kr., slov. vráta. Sl. *vortá iš prasl. baritono (prasl. akcent. kl. b pagal Garde 1976: 43). Prikl. šakniai lie. at-vérti ‘öffnen’. Priklauso šakniai *u̯erh- ‘atidaryti, uždaryti’: //u̯O̯erh-(e)t-é’-h2//. Atkr. dėm. į kontrastą su praslav. *vôrtъ ‘kaklas’, s.-kr., slov. vrát, r. vórot ‘apykaklė’ – klasė c iš *u̯ort-ó-s ‘antrasis kaklo slankstelis’ iš šaknies *u̯ert-.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183, 204

Antraštė:

var̃tai

Straipsnelis:

[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Warto ‘die Tür’ (E 210) veikiausiai yra bev. gim. dgs., plg. sl. *u̯ortā (dar plg. s. sl. vrata, le. wrota, nt. pl.), lie. var̃tai, la. vàrti (m. pl.).

Šaltinis:

Petit 2000, 30

Antraštė:

var̃tai

Reikšmė:

ворота

Straipsnelis:

Remiantis prūsų kalbos duomenimis identifikuojami slavų pluralia tantum daiktavardžiai su -a (kilę iš bevardės giminės): *vortā ‘ворота, двери’ (s. sl. ВРАТА, r. ворота, le. wrota) – pr. sg. warto /vartā/ f. ‘дверь’, lie. pl. var̃tai ‘ворота’ – autentiškas kuopinis daiktavardis iš bevardės giminės ide. kamieno. Lietuvių kalboje pl. -ai turi ir kuopinę reikšmę, todėl daugelis jų formų buvo leksikalizuotos į kuopines reikšmes, pl. formos su -ai yra identiškos seniesiems kuopiniams negyvosios klasės daiktavardžiams su -a, teikiami Iličiaus-Svitičiaus pavyzdžiai: lie. pl. var̃tai ‘ворота’, pr. kuopinis sg. vartā f. ‘двери’, sl. ВРАТА.

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 37, 40