Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: verkti, lanktis, girna, garbina, gauja, bambiza, izopas, kasti, leketas, dygys.

Antraštė:

ver̃kti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] u̯erki̯ō ‘verkiu’: lie. žodis verkiù, verkiaũ, ver̃kti su alternaciniu variantu pra-vi̇̀rkstu, -virkaũ, -vir̃kti neturi atitikmens, nei slavų, nei kitose ide. kalbose. Su šiuo veiksmažodžiu susijęs veiksmažodis u̯r̃kia, ur̃kė, ur̃kti iš tikrųjų siejasi su slavų *vъrčati (le. warczeć), kuris yra gana artimas atitikmuo (baltų *u̯r̥k-i̯o-, slavų *u̯r̥k-ī-, bet šie žodžiai yra onomatopėjiniai ir pagal visas tikimybes betarpiškai neturi ryšio su lie. ver̃kti. Tačiau tas pats žodis, reiškiantis ‘urgzti’, turi baltų ir slavų kalbose daugybę morfologinių variantų, plg. č. vrkati, lie. urzdù, urzdė́ti, urgė́ti ‘urgzti’, ū̆rėti ‘mušti’, ū̃dyti ‘plūsti’ (Būga RR 1, 290 = RFV 65, 323) kalba už baltų ir slavų žodžių interpretaciją, kaip nepriklausomai susidarius onomatopėjinius vedinius. Galimas daiktas, kad taip pat be ryšio su baltų-slavų kalbomis atsirado lo. veiksmažodis urcāre ‘urgzti (apie lūšį)’. Taip aiškina Nehring, Glotta 15, 278; taip pat plg. W-H 2, 839.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 255

Antraštė:

ver̃kti

Straipsnelis:

Alb. wërrás ‘rėkti, bliauti (apie ožką)’. Atmestinas vidinis ryšys su bërtas ‘rėkti, šaukti’, bet paliktinas su sl. versk- s. sl. žodyje vrěštati ‘rėkti, šaukti’ (G. Meyeris), kuris siejamas su lie. verkiù, ver̃kti. Turime dalinį baltų-slavų-albanų atitikimą. Aiškinimas iš lo. *verro, verrā rekonstruotas par Puşcariu iš verres ‘verrat’ neišlaiko kritikos.

Šaltinis:

Çabej 1968a, 116

Antraštė:

verkti

Straipsnelis:

Lie. verkti giminiškas urkti, č. vrčeti, vrkati ‘murkti, parpti’, r. vorčat' ‘urgzti, bambėti’ ir t. t., galbūt pamėgdžiojamosios kilmės.

Šaltinis:

Buck 1949, 1130

Antraštė:

ver̃kti

Straipsnelis:

žr. vairuoti

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 80

Antraštė:

ver̃kti

Reikšmė:

weinen

Straipsnelis:

žr. rukna

Šaltinis:

Vaba 1997, 141