Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vesti, daba.

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

1976 Winter […] nurodė, kad protoindoeuropietiškieji trumpieji balsiai pozicijoje prieš neaspiruotą [before an unaspirated voiced stop] tapo ilgais ir akūtiniais balto-slavų kalbose, tuo tarpu kai trumpieji balsiai [before a voiced aspirate] [= prieš balsinguosius (?) aspiruotus] išliko trumpi, pvz. lie. ė́sti ‘to eat’, s. bažn. sl. jasti, skr. ádmi ‘aš ėdu’, gr. ἔδω, v. lie. vèsti ‘to lead’, s. bažn. sl. vesti, skr. vadhū́ḥ ‘nuotaka’, s. air. fedim ‘aš vedu’. [Recent developments in historical phonology, 1978, 431 tt.].

Šaltinis:

Kortlandt 1978, 107

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

[Tam tikrų patikimų etimologijų, kurių daugiausia yra siūlęs E. H. Sturtevantas, pastarasis bei kiti tyrinėjantys laringalus yra linkę atsisakyti. Aš turiu omenyje: (čia vartojami tokie patys sutrumpinimai kaip ir mano Etymologie der hethitischen Sprache I, Heidelberg, 1962–1966)] Het. úwate- ‘vesti, vadovauti, vežti (žmones); nešti, gabenti’ jau Hroznas (Hrozný, Bo St 3/ 1919, 114, išn. 4) skaido į sandus: u- ‘šen, her’ bei úeda- ‘atnešti, atvežti, atvesti, pristatyti, bringen’. Panašiai siūlo Pedersenas (Hitt. 131): u + wat-e-; -wat- esąs lie. vedù ‘führe’ atitikmuo. Kad úwate- kiek skiriasi nuo úeda- ir úda-, tai dažnai yra asmens dalykas, o aš pritariu Pederseno etimologijai.

Šaltinis:

Kronasser 1967, 47

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Kad nay- ‘vadovauti’ indo-iranėnuose ir het. nāi ‘vairuoti, valdyti’ buvo apribotos mūsų abiejų kalbų grupių [kalbama apie hetitus ir arijus] nurodė Benveniste [Hittite et Indo-Européen (Paris 1962) 33 t.; taip pat aut., Sprache 10 (1964) 189 t.]. Tuo pačiu jo samprotavimai išaiškino, kad tai nebuvo bendras abiejų kalbų įsivedimas, tai veikiau buvo išsaugojimas seno ide. prokalbės palikimo, kuris turėjo dvi semantiškai skirtingas veiksmažodžių šeimas (*nei̯ə ir *ə̯u̯ed- (lie. vedù ir t. t.) [dėl šio šaknies pridėjimo pateisinimo (dėl *u̯edh-) žr. autoriaus op. cit. 190 t.]; daugelis kitų kalbų šio turto atsisakė, *nei̯ə funkcijas perduodamos *ə̯u̯ed-, kaip kad, kita vertus, kitose arijų kalbose nay perėmė abiejų veiksmažodžių funkciją [Benveniste, Op. cit. 36 t., Aut., Op. cit. 190].

Šaltinis:

Mayrhofer 1965, 249

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Seniausiame hetitų Anito įraše (ne vėlesniame kaip XVIII a. p. m. e., jei ne XIX a. p. m. e.) yra ypač įdomi veiksmažodžio forma s. het. u-u̯a-te-et ‘jis atvedė’, kurią galima palyginti su baltų ir slavų kalbomis (Vs. 37; iš veiksmažodžio -mi asmenuotės uwate-, giminiški jam yra: s. air. fedid ‘jis veda’, av. vad-, s. sl. ВЕДѪ, lie. vedù, Benveniste 1962, p. 34–35; Иванов 1965, p. 35; 1975). Ši s. hetitų forma, interpretuojama kaip [uu̯a-tet] ir tapatinama su atitinkamomis baltų ir slavų formomis, galėtų būti klasikinės (pagal Stangą) interpretacijos senosios vns. 3 a. formos, praradusios galūninį *-t šalutinis įrodymas. Visai tikėtina ir alternatyva: pradinė forma *wede (su tematiniu balsiu, vėliau reinterpretuotu kaip galūnė: *u̯ede-o̸ > wed-e, plg. formos istoriją Mažiulis, Baltistica, 1971, 7(1), c. 106), galėjo būti pakeista forma su antrine galūne *-t tiktai atskiruose dialektuose, tarp jų hetitų (bet ne baltų).

Šaltinis:

Иванов 1981, 13

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. voditi (s. sl. водити, bulg. водя, mak. води, s.-kr. во̀дити, slov. vóditi, s. r. водити, č. voditi, slovk. voditi, [37], le. wodzić) šalia bendros reikšmės ‘vesti’ turi specialią reikšmę ‘imti žmoną’, kuri užfiksuota bulg. водя, mak. води, s.-kr. во̀дити, s. r. водити. Ši reikšmė, labiau būdinga pietiniams slavams, turi atitikmenų baltų kalbose: lie. vèsti, la. vest ‘t. p.’, lie. vedỹs ‘jaunikis’, la. vestene ‘nuotaka’; plg. s. i. vadhūḥ ‘nuotaka, jaunoji žmona’, av. vaδu- ‘t. p.’ ir kt. Šios lyginamosios formos turi rytų indoeuropiečiams būdingų bruožų. Prasl. snubiti ‘pirštis, susižadėti’ laikomas itališku ingredientu [38].

Šaltinis:

Мартынов 1978, 37–38

Antraštė:

vesti

Straipsnelis:

Ide. kalbos žodžiai, reiškiantys ‘vesti’, paprastai giminiški žodžiams, reiškiantiems ‘traukti’, ‘kelias’, ‘nešti’, ‘eiti’, ‘važiuoti’. Iš šią sąvoką žyminčių žodžių išsiskiria iš ide. prokalbės paveldėtų žodžių grupė. Lie. vesti, vedu, la. vedu, vest, s. sl. vedǫ, vesti, iterat. voditi, s.-kr. voditi, č. vésti, r. вести, водить, av. vāδaya-, s. air. fedim, visi < ide. *wedh- ‘vesti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 711

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Norėdami pasakyti vyras veda ide. vartojo veiksmažodinės šaknies *wedh- ‘vesti’, t. y. ‘vesti moterį į namus’ formas. Ši savita reikšmė išplaukia iš daugelio ide. kalbų artimų atitikmenų: kimrų dy-weddio, sl. vedǫ, lie. vedù, av. vādayeiti, s. i. vadhū- ‘jaunoji’, gr. héedna (ἕεδνα) ‘vestuvinė dovana’. Daugelyje iranėnų kalbų šaknis *wedh- išliko veiksmažodžio vad- formose, o indai šio veiksmažodžio neturi ir šaknis *wedh- išlaikyta vardažodyje vadhū-.

Šaltinis:

Benveniste 1969, 240

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Pr. west 57,₃₁ ‘vesti’ [ir kt.] : lie. vèsti, s. sl. ВЕСТИ ‘t. p.’, s. air. fedid, av. vādayeiti ‘führt’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 255.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 336

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Prasl. voditi (s. sl. ВОДИТИ, bulg. водя, s.-kr. во̀дити, slov. vóditi, s. r. водити, č. voditi, slovk. voditi, le. wodzić) šalia bendros reikšmės ‘vesti’ turi specialią reikšmę ‘imti žmoną’, kuri užfiksuota bulg. водя, mak. води, s.-kr. во̀дити, s. r. водити. Ši reikšmė turi atitikmenų baltų kalbose: lie. vèsti, la. vestene ‘t. p.’, lie. vedỹs ‘jaunikis’, la. vestene ‘nuotaka’; plg. s. i. vadhū́ḥ ‘nuotaka, jauna žmona’, av. vaδu- ‘t. p.’ ir kt.

Šaltinis:

Мартынов 1983, 87

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Toch. A wā-, wāw-, B wāy- ‘vesti, vairuoti’ (pilna AB āk- ‘t. p.’ paradigma) su formomis: A praet. med. wāt-, adj. verb. II wāl-, opt. act. wāwim; B praet. act. wāya, inf. wāyatsi, opt. med. wāyoymar. Jau Meillet apud Lévi leidinyje Hoernle, Manuscript Remains (1916) 385, pagrįstai susiejo šį veiksmažodį su s. i. véti ‘stengtis pasiekti, vytis, persekioti’ šaknimi (dėl šio veiksmažodžio reikšmių, ypač plg. Schmid, Mélanges Renou [1968] 613 ir toliau, ypač 623), av. vī- ‘vyti, persekioti’, gr. ἵεμαι ‘krypti į, skubėti’, toch. A yu- ‘lenkti, krypti’, B yu- ‘bręsti’, A ypic bei B ite ‘pilnas’. Tuo tarpu kai B wāy- pasidaro aiškus kildinat iš ide. *u̯ōi̯- (+ balsis), tai A formos wā- ir wāw- turi būti nagrinėjamos kaip antrinės. Prieš priebalsį senasis *u̯ōi̯- (plg. B wāya- turėjo duoti A *we- (pvz., adj. verb. II *wel·, bet dėl pusiau sinonimiško A veiksmažodžio wāsk- ‘judėti’ įtakos, šis *we- pakito į *wā- (wel> wāl). A optatyvinė forma wāw(im) analogiškai buvo išvesta iš part. praet. wāwo, kuris skaidosi į wā-wo (kurio wā- yra reduplikuotas skiemuo). Norint paaiškinti A žodžio wāwim viduryje esantį w neužtenka kartu su Pedersen, Tocharisch (1941) 264 iš senosios optatyvo *wāyoy- (kaip B) formos. Antra vertus, reikia atmesti Winter, IF 67 (1962) 32 ir toliau bei KZ 79 (1965) 203 ir toliau, bandymus paaiškinti A *wā-, wāw-, B wāy-, nes neatsižvelgiama į ide. *u̯ei- kilmę. Negalima šio veiksmažodžio priskirti, kaip tai daro Winteris, prie lie. vedù.

Šaltinis:

Windekens 1976, 550

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Alb. udhë f. ‘kelias, kelionė’, udhëtár m. ‘keliautojas’. G. Meyerio priskirtas lo. veho, vehere ‘transportuoti, vežti’, s. i. váhati ‘veža’, vok. Weg ‘kelias’, [lie. vežù, vèžti] ir t. t. grupei. Šis žodis gali būti giminiškas su vē, vete, aoristu vote, vate ‘eiti’ arba gali būti iš r. веду́, вести́ bei водить, lie. vedù, vèsti, air. fedim ‘vesti, nešti’ grupės, į kurią galbūt įeina alb. vjedh ‘skristi’; udh- iš ide. *u̯edh-. Nelabai patikima gr. kilmė (gr. ὁδός Dozon, Bugge, galbūt Hahn bei Camarda).

Šaltinis:

Çabej 1967a, 69–70

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Gr. ἕδνα plur. neutr. ‘sužadėtinio duodamos dovanos sužadėtinės tėvui’. Senas žodis, kuris iš pat pradžių reiškė sužadėtinės pirkimą iš jos tėvo. Aspiracija yra blogai paaiškinta (analogija su ἡδύς ir t. t.), plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 227, Lejeune, Phonétique 150. Atstatoma ide. *wed-no ir gretinama su s. r. věno ‘nuotakos kaina; kraitis’, kuris gali remtis *wēd-no- (su ilgu vokalizmu). Be to, prisimenama s. ang. weotuma, s. v. a. widomo masc. ‘nuotakos kaina’ kilęs iš germ. *wet-man-, ide. *wed-món. Galima manyti, kad gr. ir sl. priesaga *-no- bus kilusi iš *-mno-. Visi iš *wedh- ‘vesti’, plg. kimrų dy-weddio ‘vesti (žmoną)’, lie. vedù, vèsti, s. r. voditi ‘vesti (žmoną)’ ir t .t. Benveniste, Hittite et indoeur. 34, Mélanges Bosch-Gimpera 49.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 312

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Jotvingių weda ‘kelias’ sietina su lie. vèsti, la. vest, pr. westwey.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 81

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos kirčiavimo dėsnių chronologija: […] 4. PEDERSENO DĖSNIS vėl. Kirtis atitrauktas iš kirčiuotų žodžio vidurio skiemenų mobiliosiose paradigmose, pvz., nèveda, prìveda, nèvedė. […] Kirtis neatitrauktas žodyje sãko, sakýti, nes pastarõsios paradigmos kirtis buvęs pastovus iki pradedant veikti Saussure’o dėsniui. Kirčio atitraukimas žodyje nèveda negali būti tas pats kaip žodžiuose vãkarą, vãlandą dėl skirtingos kirčiuoto balsio kiekybės: pastarajame žodyje kirtis turėjęs būti atitrauktas prieš pailgėjant kirčiuotiems a, e, o pirmajame – po to. Antrinis kirčio mobilumas žodžiuose vãkaras, valandà kilęs iš baltų-slavų baritonezės (pagal ankstesnį bl.-sl. Pederseno dėsnį priebalsiniuose kamienuose atitraukto kirčio analoginį išplėtimą balsiniams kamienams), o žodyje vedù, vẽda – dėl Ebelingo dėsnio. Hipotezė, kad šis žodis iš pradžių buvęs galinio kirčiavimo, o jo kirčio mobilumas atsiradęs dėl kirčio atitraukimo, o ne nukėlimo į žodžio galą, grindžiama žodžio galo kirčiu dalyvyje vedą̃s ir patvirtinama slavų kalbų duomenų.

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 326

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

[Aptariamos priebalsių grupės graikų ir slavų kalbose: trumpųjų balsių apsuptyje esantys graikų priebalsiai sudaro skiemens implozinę ir eksplozinę grupę, o slavų yra redukuojami ir sudaro eksplozinę. Autorius mano, kad jo aptartos priebalsių grupės egzistavo praslavų laikais, kas leidžia naujai aiškinti kai kurių žodžių kilmę] Gali būti, kad sl. věno ‘Kaufpreis der Braut’ ir gr. ἕδνα (Homero ἐέδνα) ‘Brautgaben, Mitgift, Hochzeitgeschenk’ tęsia kamieną *u̯edʰ- ‘führen’, plg. lie. vèsti, s. lo. vedene, vedama, s. r. vesti ženu ‘heiraten’, s. i. vadhū ‘Braut’ ir kt.

Šaltinis:

Sowa 2000, 371–372

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

[Aptariami seniausi ide. skoliniai į finų-ugrų kalbas.] Suomių vetä- ‘ziehen’ etc. < finų-ugrų *wetä- ‘führen, leiten, ziehen (ar pan.)’ yra iš ide. *wedʰ- (lie. vèsti, vedù ‘leiten, führen’, etc.).

Šaltinis:

Koivulehto 2004, 284

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

[Reikia skirti dvi skirtingas šaknis:] 1) *u̯edʰ- ‘führen, eine Braut heimführen’: het. ú‑i‑da‑e- ‘herbringen, mitführen’, s. air. fedid ‘führen’, lie. vedù, av. vadəmno-, vāδaiia- ‘führen’ (ir kt. pvz.). Su šia šaknimi negalima identifikuoti šaknies *u̯edʰ- ‘anbinden’ (plg. go. ga-windan, s. air. fedan ‘Joch’, lie. vãdas ‘Netz’ [ir kt. pvz.]), nepaisant Meringerio (IF 17, 1904-05, 143) ar LIV 659. 2) *h₂u̯edʰh₂- ‘ziehen’: het. ḫuett(ia)- ‘ziehen’, gr. ἀνάεδνον, ἔεδνα (< *h₂u̯édʰh₂-mn-o-), s. sl. věno (< *h₂u̯ēdʰh₂-mn-ó-), s. ang. weotuma ‘Kaufpreis der Braut’, s. v. a. widomo ‘Mitgift’ (< *h₂u̯édʰh₂-mon-).

Šaltinis:

Tremblay 2009,

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

[Aptariami kai kurie prūsų ir lietuvių kalbos veiksmažodžių atitikmenys.] Pr. prawedduns (inf. west, westwei), plg. lie. vẽdęs, vèsti […].

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 191

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

žr. ėsti

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 20

Antraštė:

vèsti

Straipsnelis:

žr. šaukti

Šaltinis:

Olander 2009, 104

Antraštė:

vedù

Straipsnelis:

Yra iškelta mintis, kad kai kurių lietuvių kalbos neakūtinės šaknies veiksmažodžių, pvz., 1 sg. vedù, 2 sg. vedì, 3 vẽda kirčiavimas atspindi ne Saussure’o dėsnio poveikio rezultatus, bet išsaugotą pirminį mobiliosios paradigmos kirčiavimą (Kortlandt, Rasmussen, Darden). […] Vis dėlto reikia pastebėti, kad Saussure’o dėsnis duotų tuos pačius rezultatus ir kirčio kaita tokiuose veiksmažodžiuose kaip 1 sg. galiù, 2 sg. galì, 3 gãli bet kuriuo atveju aiškinama kaip Saussure’o dėsnio veikimo rezultatas šakninio kirčiavimo paradigmoje.

Šaltinis:

Olander 2009, 108

Antraštė:

vedù

Straipsnelis:

Baltų ir slavų kalbų žodžiuose balsis nepailgėdavęs dėl Winterio dėsnio prieš aspiruotąjį priebalsį, plg. ide. u̯edʰ- > bl.-sl. *u̯ed- > lie. praes. 1 sg. vedù, la. vedu, praslavų *ˌu̯edān (bendrosios slavų *vȅdǫ),plg. lo. vehō […]. Dar žr. sėdėti, nuogas, vežti, melžti

Šaltinis:

Olander 2009, 150