Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viglas, saikas, kverti.

Antraštė:

vi̇̀glas

Straipsnelis:

Germ. weik-a- ‘weichen’ (s. isl. víkva ‘weichen, wenden; vorwärtsbewegen’, s. ang. wīcan ‘weichen’, s. fryz. wīka ‘t. p.’, s. saks. tik pret. sg. wēc ‘wich’ [545], s. v. a. wīhhan ‘weichen, körperlich nicht fest sein’), ko gero, remiasi aiškiai rekonstruojama v. šaknimi weig̑-, kurios reikšmė yra skirtinga, plg. s. i. vijáte ‘weicht, flieht (erschrekt)’, pra- ‘stürzt’, intens. ‘zittert’. Kur kas menkiau patikimas dalykas germ. lytis sieti su lie. vi̇̀glas, vigrùs ‘žvalus, gyvas, guvus; nemiegantis, pabudęs; sveikas, stiprus, veiklus, judrus, vikrus, paslankus, sumanus’, gr. οἴγω, οἴγνυμι ‘atidarau, atveriu (duris, vartus)’; plg. Frisk, Griech. etym. Wrtb., 356 f., fonetiškai < *οϝει (eol. ὀείγην), toch. B wik- ‘išnykti, prapulti’. Kaip žodžio pabaigos variantas weik- lygintinas gr. εἴκω ‘weiche, gehe zurück, stehe nach’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 545–546

Antraštė:

vi̇̀glas

Straipsnelis:

Slov. vẹ́gati ‘siūbuoti, purtyti, supti’, vẹ̑g ‘kreivas, išlenktas’, bulg. trm. вѐгаф, -ва ‘kreivas’, в’а̀гаф ‘žvairas’ (< *věg-) yra ide. *(s)weig- tęsiniai, plg. lie. vi̇̀glas ‘gyvas, judrus, vikrus’, s. i. vēgas ‘greitas judėjimas’, av. vaīg- ‘suptis’, s. v. a. wīhhan (Pokorny I 1130; Fraenkel 1248). Su kitu šaknies vokalizmu: slov. viga ‘plyšys tarp uolų’, svihke ‘spaustuvai, gniaužtai’ (Bezlaj F., Eseji, 124).

Šaltinis:

Куркина 1979 (1981), 25

Antraštė:

vi̇̀glas

Reikšmė:

judrus, guvus

Straipsnelis:

[Etimologizuojama toch. wik, gr. ἔοικε] ved. vijáte ‘jis bijodamas pasitraukia’ iš pradžių turėjo turėti įeinamąją jėgą ir reikšti ‘jis tampa aktyvus, greitas’; plg. būdvardžio *u̯igló- reikšmę (vedinys vigrá- ‘aktyvus’, lie. (dial.) vi̇̀glas ‘judrus, guvus’).

Šaltinis:

Hollifield 1978, 179

Antraštė:

vi̇̀glas

Straipsnelis:

žr. vigrus

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 31–32

Antraštė:

vìglas

Reikšmė:

vikrus

Straipsnelis:

Priesagų *-lo- ir *-no- kaita akivaizdi tokiuose lietuviškuose vediniuose kaip vìglas ‘vikrus’ K. Būg; Š; NdŽ; KŽ; Ds; Sdk; Užp ir tos pačios reikšmės vìgras, plg. Mžš vigrùs ‘t. p.’ (LKŽ XIX 324), taip pat la. viñgrs ‘tvirtas; elastingas; vikrus’, vìegls ‘lengvas’ bei lie. véngti (Būga 1958, 94; ME IV 599t., 645; Urbutis 1966, 193; 1981, 103 ir lit.). Su jais etimologiškai siejasi vinklùs ‘lankstus’; ‘vikrus, miklus’; ‘apsukrus, suktas’, vingrùs ‘vingiuotas, išsiraitęs’; ‘įmantrus’. Veiksmažodis *veng- bl. kalbose kadaise turėjo reikšmę ‘sukti(s), lenkti(s)’ (plg. Mažiulis PKEŽ IV 219).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 20

Antraštė:

vìglas

Reikšmė:

quick

Straipsnelis:

Kadangi -r- ir -l- sutapo indoiranėnų kalbose, tai kai kurie ra-būdvardžiai gali kilti iš lo-kamienų, o ne iš ro-kamienų. Taip galbūt s. i. vigrá- ‘lively, active’ : lie. vìglas ‘quick’.

Šaltinis:

Rau 2009, 163

Antraštė:

vìglas

Straipsnelis:

Lie. vìglas sietinas su šaknimi *u̯ei̯g- ‘move’. Dar žr. vizgu

Šaltinis:

Milizia 2012, 367