Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: virbas, salatis, troba.

Rezultatai

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: [Tam tikrų patikimų etimologijų, kurių daugiausia yra siūlęs E. H. Sturtevantas, pastarasis bei kiti tyrinėjantys laringalus yra linkę atsisakyti. Aš turiu omenyje: (čia vartojami tokie patys sutrumpinimai kaip ir mano Etymologie der hethitischen Sprache I, Heidellberg, 1962–66)] Het. hurpašta(na)- arba hurpušta- ‘(medžio ar daržovės) lapas, Blatt’ be abejonės regime svetimą priesagą (Et. § 111 t.), tačiau lyčiai hurp- galima ide. etimologija, nes hibridiniai vediniai neturi būti atskirti. Vadinasi, gretinimas su lo. verbenae ‘lapai; šakos, atžalos (medžių)’, lie. vir̃bas ‘žabas, žagaras, šakelė, Gerte’ (taip – Neumannas, žr. KZ 77, 1961, 79) neatmestinas, kaip kad siūlo Puhvelas, Evidence for Laryngeals, 88.
Šaltinis:: Kronasser 1967, 46

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Mak. trm. врби́ла ‘akių lankeliai’ (< *u̯er-b) savo semantika artima lie. vir̃bas, ‘žagaras, rykštė’, la. virba ‘geležies juosta, ietis’, lo. verbera ‘rykštės’, r. trm. вороба, воробки ‘lenktuvai’, ‘ilga kartis plaustu irstytis’.
Šaltinis:: Куркина 1978 (1980), 38

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Gr. ῥάβδος fem. ‘lazdelė’ […]. Tecninis ir žemės ūkio terminas greičiausiai giminiškas su ῥάμνος, ῥαπίς. Priesaga -δος dažnai yra ekspresyvi, plg. ὀρυμαγδός ir t. t. Dėl ῥάβδος, taip pat reikia galvoti apie κλάδος ‘šaka’, kuris yra giminiškas su κλάω. Išskyrus graikų kalbą, paprastai gretinama su lie. vir̃bas ir t. t., s. sl. *vrŭba, r. vérba ‘karklas’. Visos šios formos, kaip ir graikiškos, rodo nulinį vokalizmą *wr̥b-; balsį e turi lo. uerbera ‘virbas’, iš kur uerbēnae, plg. Ernout-Meillet s. u. Tačiau Szemerényi, Syncope 54, bevelija įžvelgti žodyje ῥάβδος žodžio ῥαπίς tematizaciją dūrinyje su *ῥαπιδο-φόγος sinkopės keliu davusį *ῥαβδο-φόρος, iš kur ῥάβδος.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 964

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Toch. A *wärp-, B wārp- ‘aptverti, apsupti’ formose: part. praet. A worpu, B wawārpau, subst. der. A warp, B werpe ‘aptvaras’, A warpi, B werwiye ‘sodas’. Patikimą šio žodžio aiškinimą pateikia Lane, Lang. 14 (1938) 29. Jį reikia kildinti iš ide. *u̯erb- ir t. t. ‘lenkti, sukti’ (< *u̯er- ‘t. p.’): gr. ῥάβδος ‘virbas, lazdelė’, lo. verbera (pl.), lie. vir̃bas, r. vérba ‘gluosnio šaka’ ir taip pat toch. A wārp-, B wārw- ‘stimuliuoti, skatinti’, kuris remiasi daiktavardžiu, reiškiančiu ‘geluonis, dyglys’. Vadinasi, čia reikia iškelti sąvoką ‘lankstus, supintas’, be to, žr. taip pat s. saksų warp, s. v. a. warf, s. anglų wearp ‘audinio eilutė’. Toch. veiksmažodis A *wärp-, B wārp- padarytas iš daiktavardžio, reiškiančio ‘aptverta vieta’ (plg. A warp, B werpe), kurio reikšmė remiasi reikšme ‘supintas (aptvertas) iš šakų ir stiebų’. […] Toch. A *wärp-, B wārp- ir t. t. ide. *u̯ergu̯- (Reuteur, Tocharisch… (1934) 13) kilmė negalima fonetiškai. Gretinimas su het. u̯arpa dāi- ‘aptverti (?)’, av. varəp- ‘aptvaras (?)’ (Benveniste, Festschrift Hirt (1936) II 235 bei Bailey, Zoroastrian Problems in the Ninth-Century Books (1943) 223) ir s. i. várpas- ‘forma’ (Bailey šiuos žodžius susieja su ide. *u̯er-p-, t. y. išplėstu *u̯er-: s. i. vr̥ṇóti ‘uždengti’) nerekomenduotina, nes av. varəp-, kaip ir het. u̯arpa dāi-, nepakankamai išaiškinti (plg. Mayrhofer, III 159 ir Friedrich, Hethitisches Wörterbuch 246); s. i. várpas- reikšmė yra labai nutolusi. Pabrėšiu, kad jį geriau palikti šalia lie. varpýti ‘durchlöchern, stochern ir t. t.’, kaip jo dosjė papildė Toporovas, Etimologija, 1963, 187 ir toliau.
Šaltinis:: Windekens 1976, 561–562

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Rytų toch. kalboje prieš priebalsį p esantis a paprastai yra labializuojamas ir galų gale išvirsta o. pateikiu žodžius, kurie nepaklūsta tokiam dėsniui:] 8. Toch. warp ‘aptvėrimas, aptverta vieta’ (B werpe bei toch. warpi (B werwiye) ‘sodas’ ir t. t. gali būti kildinami iš ide. *u̯orbh-. Ši Leino (Lane, G. G. Language 14, p. 20–38) pasiūlyta etimologija (t. y. *u̯orbh- ar *u̯orb- ‘sukti, pasisukti, įpinti, suvyti’) Vindekensui priimtina, plg. lie. vir̃bas ‘twig’, lo. verbera ‘strypas, lazda, rykštė’. Plg. dar het. u̯arpa- ‘aptverta vieta’.
Šaltinis:: Hilmarsson 1986, 182

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Toch. A wārp-, B wārw- ‘stimuliuoti, skatinti’ su formomis: A part. praes. med. wārpäsmāṃ, praet. med. wārpat, B praes. act. wārwäṣṣäṃ, praet. med. warwāte. Duschesne-Guillemin, BSL 41, 2 (1941) 149, pagrįstai susiejo šį žodį su ide. *u̯erb- arba *u̯erbh- ir t. t. ‘sukti, lenkti’ (< ide. *u̯er- ‘t. p.’), su gr. ῥάβδος ‘lazdelė, virbas’, lo. verbera (pl.) ‘virbai’, lie. vir̃bas, r. vérba ‘gluosnio šaka’ bei taip pat toch. A wärp-, B wārp- ‘aptverti, apsupti’. Dėl reikšmės ‘skatinti’ Duschesne-Guillemin visiškai teisėtai nurodo lo. verbera, kuris reiškia ne tik ‘virbai’, bet taip pat ir ‘botago kirtis’. Be to, taip pat žr. išvestinį veiksmažodį verberare ‘pliekti, mušti virbais; šiurkščiai elgtis, peikti’. Antra vertus, reikia atkreipti dėmesį į lie. vir̃balas, padarytą iš vir̃bas ir reiškiantį ‘akstinas, (vok.) Prickel’. Vadinasi, reikia pripažinti, kad reikšmė ‘stimuliuoti’ tiesiogiai remiasi reikšme ‘stimulas’. Kaip ir lo. verberare, toch. A wārp, B wārw- < ide. *u̯ōrb- ar *u̯ōrbh- yra vardažodinės kilmės.
Šaltinis:: Windekens 1976, 551

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Meringer (IF 17, 1904/5, 157) sieja lo. urbs su s. sl. vrŭba ‘gluosnis’ ir lie. virbas ir siūlo kildinti iš ide. *wr̥bh-is, iš ide. šaknies *wer- ‘sukti, lenkti’. Yra daug giminaičių, patvirtinančių šį etimologinį ryšį : lie. virbėti, virbas, virbalas, la. vir̃bs ‘virbas’, s. sl. vrъba ‘karklo virbas’ [ir kt. pavyzdžiaia] [197] Lo. urbs priešistorinė forma iš pradžių turėjo reikšmę ‘lankstus (virbas)’, o vėliau – ‘(lankstus) virbas’ […].
Šaltinis:: Volpe 1988, 197–198

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: žr. alvaras
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 179

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Pr. arwarbs ‘įšautys’ (vežėčių) siejamas su lie. vir̃bas (žr. pr. wirbe), žr. Bezzenberger BB 23, 1898, 319, nors lietuviško žodžio reikšmė mažiau atitinka prūsiškojo reikšmę negu la. virba ‘geležies juosta’, ‘medinė kartis’ ir t. t., vir̃bs ‘plona lazdelė’ (plg. lie. vir̃balas ir pan.). Semantiškai plg. lie. vir̃bas : virbė́ti ‘krutėti’; vadinasi, prasl. *(s)vorb- – pr. (ar)warb-. Yra dar baltų ir slavų variantų tipo *varp-/*virp-, plg. r. воропи́счина ‘iena’, во́роп ‘užpuolimas’, bžn. sl. наврапъ ‘grobis’, lie. vir̃ptis ‘kartis’, varpa, la. var̃pa, varpiņa , plg. lie. varpýti.
Šaltinis:: Топоров ПЯ I, 110–111

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Het. hurpasta(n)-, hurpusta- ‘lapas, luobas, odelė, lukštas’ patikimai galima sieti su lo. verbēna (< *werbes-nā) ‘lapai, ūgliai, želmenys tinkami sakraliniams dalykams’, -verbustus ‘nuplaktas virbais, vytelėmis’ (plg. verbera < *werbes-), lie. vir̃bas ‘žabas, žagaras, šakelė’, r. vérba ‘gluosnis, karklas, žilvitis, šio medžio šakelė, ūglys’, gr. ῥάβδος ‘šaka, vytelė’ (IEW II 53). Prolytė *H1wr̥b-, kurią regime bl., sl. ir gr. kalbose, dėsningai išvirsta į het. hurp- (plg. s. v. hurki-).
Šaltinis:: Puhvel HED III, 406

Antraštė:: vir̃bas
Reikšmė:: Zweig, Reisig, Gerte
Straipsnelis:: Baltų ir slavų augalų pavadinimai, paveldėti iš ide. ar bl.-sl. laikų: […] s. bulg. vrьba ‘Weide, Salix’, bulg. vъrbá, s.-kr. vŕba, č. vrba, r. verba ir t. t. – lie. vir̃bas ‘Zweig, Reisig, Gerte’, virbìnis ‘von Reisig, Gerten-’ ir ‘Wachholder’, la. vir̃bs ‘dünner Stab, Stöckchen’, virba ‘Stück Reisig’.
Šaltinis:: Duridanov 1973, 53

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Lie. vir̃bas, plg. pr. ar-warbs, la. wir̂bs, s. sl. vrьba ‘salix’
Šaltinis:: Eckert 1995, 54

Antraštė:: vir̃bas
Reikšmė:: Zweig, Reisig, Gerte
Straipsnelis:: Pr. arwarbs ‘langwyt’ kildinamas iš *anvarbas < *envarbas ir skaidomas į priešdėlį *en ‘in’ & šaknį *verb-/ *virb-, aptinkamą lie. vir̃bas ‘Zweig, Reisig, Gerte’, la. vir̃bs ‘dünner Stab, Stöckchen, Stange’, virba ‘Stange, Spiess, Querstab an der Raufe, Stück Reisig’ (Fraenkel 1962–65, 1259; Karulis 1, 344–345). Iš bl. šaknies kilo s. virpa, -o ‘Reis’, est. viŕb ‘Zweig, Gerte’ ir pan. (Thomsen 1890, 242–243). Sl. *vьrba ‘willow’/ Salix’ > br. vrăba, mak. vrba, s.-kr. vŕba, slov., slovk. vŕba, č. vrba, a. sorbų wjeŕba, ž. sorbų wjerba, le. wierzba, s. r. vьrba, r. vérba, ukr. verbá, br. vjarbá ‘t. p.’ ir kt. (Vasmer 1, 293; Schuster-Šewc 3, 1614). La. pl. verbera ‘Ruten (schläge), Züchtigung’ (*u̯erbēsā) ir kt., žr. Walde & Hofmann II, 756.
Šaltinis:: Blažek 2001b 34–35

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. vir̃bas ‘withe’, r. vérba ‘willow’, le. wierzba < ide. *wrbʰo-.
Šaltinis:: Matasović 2005, 150–151

Antraštė:: vir̃bas
Straipsnelis:: Šis daiktavardis gali būti siejamas su pr. arwarbs ‘pertraukas (ratų)’, la. vir̃bs ‘plona lazda, lazdelė, kartis; medinis iešmas, virbalas’ (< bl.-sl. *u̯erb- / *u̯irb- ‘sukti, lenkti’).
Šaltinis:: Jakulis 2004, 115