Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: virpėti, pabalandis, bučis.

Rezultatai

Antraštė:: virpė́ti
Straipsnelis:: Pr. crauyawirps ‘tas, kas nuleidinėja kraują’ antroji dalis *virp- siejama su lie. virpė́ti, la. virpêt arba s. r.-bžn. sl. върпети [159].
Šaltinis:: Топоров ПЯ IV, 158–159

Antraštė:: virpė́ti
Straipsnelis:: Ide. šaknies *u̯erp- ‘sukti, sukinėti’ tęsinių sl. kalbose išliko mažai. Nežiūrint to, darbų, kurie skirti šiems sl. žodžiams, yra daug ir jie gana prieštaringi [97–99]. Nauja r. tarmių medžiaga padeda atskleisti šio etimologinio lizdo istoriją. Rusų kalbos tarmėse išliko [100] veiksmažodis верпе́ть ‘kunkuliuoti, marmėti, knibždėti’. Šis r. veiksmažodis visiškai atitinka lie. virpė́ti. Rusų верпе́ть neginčijamai susieja bl. ir sl. žodžius, jie kilę iš ide. *u̯erp- ‘sukti’, ir atskleidžia, kad šis etimologinis lizdas sl. kalbose kitęs nepriklausomai. Šitos ide. šaknies tęsiniai bl. kalbose buvo įtraukti į tekstilės terminiją, plg. lie. verpalai, verpimas, ver̃pti, verpstė. Galima atsekti ir pirminę reikšmę ‘sukti, sukioti’, plg. lie. verpetas ‘vandens sūkurys’, virpulys ir lie. virpė́ti. Veiksmažodis верпе́ть ‘kunkuliuoti, knibždėti’ atspindi senąją reikšmę, besiremiančią ‘sukti, sukinėti’, plg. *vьrěti ‘virti, kunkuliuoti’.
Šaltinis:: Меркулова 1977 (1979), 97–101

Antraštė:: virpė́ti
Straipsnelis:: Gr. ῥάπτω ‘siūti, kartu durti’, ‘dalyvauti sąmoksle, sumanyti’ […]. Mikėnų kalbos liudijimai silpnina tradicinę etimologiją, kuri šį žodį gretina su baltiškais žodžiais, pvz., lie. verpiù, ver̃pti greta virpė́ti, kuris nelabai atitinka reikšmę ir pasidaro negalimas dėl Mikėnų w- nebuvimo žodžio pradžioje. Tiesa, Heubeck, IF 64, 1954, 124, nepriima Mikėnų rapte gretinimo su ῥάπτω, tačiau nuo to jis buvo patvirtintas. Heubeck, ibid., 119 ir toliau, laiko mažybiniu abtroponimu warapisiro, kurį jis interpretuoja kaip ϝράψιλος, - net jeigu ši analizė būtų teisinga, reikėtų atstatyti kitą homoniminį veiksmažodį ῥάπτω (plg. ῥάβδος ir t. t. ?).
Šaltinis:: Chantraine DEG, 967

Antraštė:: virpė́ti
Straipsnelis:: Komentuodamas ‘jotvingių žodynėlio’ kobieta – wirba ‘moteris’ Z. Zinkevičius sieja šį žodį su lie. virpė́ti, virbė́ti ‘to shake, to tremble’, pãvirpas ‘gėdingam skurde gyvenąs žmogus’, pavirpė ‘samdinė’, pr. powirps ‘laisvas’. Fonetiškai įmanomas, šis siejimas reikšmės atžvilgiu atrodo abejotinas. […] Jotv. wirba galėtų būti išvestas iš *virība (plg. to žodynėlio pan – wiros), su įprasta baltų priesaga, plg. lie. -yba.
Šaltinis:: Orel 1986, 270

Antraštė:: virpė́ti
Straipsnelis:: Anot G. Mejerio (G. Meyer, Alb. Studien III 38 t. §67) ide. žodžio pradžios priebalsių grupę vr- alb. kalba išlaiko, todėl alb. vrap ‘greitas, spartus ėjimas, bėgimas’ G. Mejeris sieja su gr. ϝρέπω ‘aplenki mane’, lie. virpù ‘bebe’.
Šaltinis:: Çabej 1972, 149

Antraštė:: virpė́ti
Straipsnelis:: Jotvingių wirba ‘moterys’. Gal sietina su virpė́ti (virbė́ti), plg. pãvirpas ‘vargšas, nuskurdėlis’, pavirpė ‘samdinė’ (abu žodžiai iš Prūsų Lietuvos), pr. powīrps ‘laisvas’.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 81

Antraštė:: virpė́ti
Straipsnelis:: [Recenzuojama E. Jakulio knyga Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius, 2004. Jakulis neigia pr. kalboje tekėti tipo veiksmažodžių egzistavimą. Jis randa 4 „šaknies veiksmažodžius“ su galimais atitikmenimis rytų baltų tekėti tipo veiksmažodžiuose. Tačiau toks lyginimas yra nepagrįstas:] Pr. etwiērpt ‘vergehen’ turi tikslesnį atitikmenį kitose veiksmažodžių klasėse: lie. ver̃pti, -ia, la. vèrpt, -ju ‘spin’. Pr. etwiērpt negali būti tiesiogiai siejamas su lie. virpė́ti, vìrpa ‘drebėti, tirtėti; išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti’, la. virpêt ‘verpti, drebėti’.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2005a, 119

Antraštė:: virpė́ti
Reikšmė:: drebėti, tirtėti; išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti
Straipsnelis:: S. r. вьрп-у ‘plėšiu (ir kt.)’ (< ‘išveržiu, išsuku’), bžn. sl. вьрп-у, вьрп-сти (šaknies atematinis veiksmažodis) [10. r. dial. ворóп ‘užpuolimas, apiplėšimas’, č. vrápa, vráp ‘raukšlė’ (< ‘susisukimas’), slov. vrȃpa ‘odos raukšlė’, le. nawropić ‘pykti’ (< ‘suraukti, iškreipti, persukti veidą’), maked. врапит ‘apsukrus’ ir kt.] etimologiškai susiję su lie. virpė́ti, vìrpa, -ė́jo ‘drebėti, tirtėti; išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti’ : la. virpêt (dial.) ‘1. su verpste verpti; 2. kraipyti, sukinėti; 3. virpėti, drebėti’, pr. verb. (šakniniu) etwiērpt ‘atleisti (nuodėmes)’. V. Mažiulis (PKEŽ I 307–308) rekonstruoja ide. *u̯erp- (: *u̯rep-) ‘sukti(s)’ > bl.-sl. *verp- (: *virp) ‘sukti’, kurio refleksai yra lie. ver̃pti, -ia, -ė : la. vèrpt, -ju, -u ‘verpti’ (< ‘sukiojant krapštyti’ < ‘sukti’) ir lie. virpė́ti, vìrpa.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 139

Antraštė:: virpė́ti
Reikšmė:: drebėti, tirtėti, išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti
Straipsnelis:: Veiksmažodis virpė́ti, vìrpa ‘drebėti, tirtėti, išduoti garsą dėl virpėjimo; mirgėti’ turi daug bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose: la. vèrpt, -ju, -u, pr. etwiērpt ‘atleisti (nuodėmes)’, het. warapzi, war(ap)panzi ‘prausti, maudyti, trinti, braukti’, gr. ῥάπτω ‘(už)siūti’, ῥέπτω ‘svirti, linkti’, lo. repens ‘staigus’. Taigi šaknis *u̯erp- / *u̯r̥p- ‘sukti(s)’, išplėsta lūpiniu plėtikliu -p- dar indoeuropiečių prokalbėje. Bl. *virp- / *verp-.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 153; 241

Antraštė:: virpė́ti
Reikšmė:: beben, zittern
Straipsnelis:: Veiksmažodžio virbēt etimologija nėra iki galo aiški, pvz., ME IV, 603 tegiama: „Wohl zur Wurzel u̯er- ‘drehen, biegen’ (in virbs, lie. virpė́ti ‘beben, zittern’“. Baltišką kilmę galėtų patvirtinti lie. virbė́ti ‘ņudzēt; trīcēt; drebēt; vibrēt’.
Šaltinis:: Laumane 2001, 73