Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šeši, atolis, cinas, vertas, ieškoti, gardėti, kliaugus, ramoti, stuba, kartoti, kaštas, sultis, kaukšinti, risčius, pamačia, kapurnotis, ubladė, ik-, sáugoti, inkštis, ave, skystas, velmi, naivyti, bulbienė, musė, klėbti, skliumbė, rengti, slėpti, rapūža.

Rezultatai

Antraštė:: šeši̇̀
Straipsnelis:: Oset. æxsæz/æxsæz ‘šeši’. Galima kildinti kaip ir iš *xšvaš, taip ir iš *xšaš. Plg. persų, pehlevi šaš, kurdų šäš, bel. šaš, orm. šu, afganų špaž, špož, Pamyro š. xoy, ruš. xůw, s. xel, sgl. xval, m. åxša, i. uxšo, v. šad, jazg. x̌u, jagn. uxš, sogdų krikš. *xušu (xwšw), sogdų bud. *uxušu (wγwšw) (iš *xšwašam: Gershevitvh § 417) part. šwḥ, chorezm. uxs, av. xšvaš, s. i. ṣaṭ, ṣaṣ, s. sl. šestь, r. шесть, lie. šeši, toch. A ṣäk, toch. B ṣkas, go. saihs, vok. sehs, ang. six, lo. sex, gr. ἕξ, armėnų vec. Ide. formų margumas verčia kildinti iš kelių prototipų: *swek̑s, *sek̑s, *ksek̑s, *kswek̑s, *wek̑s (Pokorny 1044; Brugmann² II 1 17, § 10; Szemerényi, Studies in the IE system of Numerals, Heidelberg, 1960; Merlingen, Die Sprache 1958 IV 50, 67; Nehring, Die Sprache 1962 VIII 129–131; Pisani To Honor R. Jakobson, 1967, 1585–1589). Netgi iranėnų pasaulio rėmuose tenka suponuoti kelis pirminius variantus, apie tai žr.: Benveniste, Gramm. sogd. II 143–144 (dėl sogdų ir Pamyro iranėnų formų istorijos). Jeigu ‘barbariškas’ vardas iš Olvijos Σαραξασος (Латьшев I², Nr. 102) traktuojamas kaip ‘šešiagalvis’ (ОЯФ Ш 181), tai galima atstatyti sarmatų ξασ‘seši’. Žr. Миллер. ОЭ II 73, III 153; Gr. 48; Hübschmann Oss. 26; ОЯФ I 21, 188.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 233

Antraštė:: šešì
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.]. Lie. šeši, la. sešì kartu su s. sl. šestъ (= lie. šẽštas tęsia ide. *su̯ek̑s. Mįslinga yra pr. forma uschts ≤ *uš-tas ‘šeštas’ su u, reprezentuojančiu tikriausiai u̯e nykstamąjį laipsnį *(s)u̯ek̑s, plg. av. xšvaš, gr. (kret.) ϝέξ, armėnų vec̣. Egzistuoja dvi šios formos rekonstrukcijos: *uk̑-ost (Meillet) ir *suk̑-tas (Stang).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 239

Antraštė:: šeši
Straipsnelis:: Kaip jau skelbta sl. šestь (r. шесть, ukr. шість), o taip pat lie. šeši, la. seši, giminiški av. xšvaš (s. i. ṣaṣ), lo. sex, ir kildinami iš ide. kamieno *ksu̯ek-s. Šis ide. kamienas dėsningai siejasi su ide. ks- (: kes-).
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 217

Antraštė:: šešì
Straipsnelis:: Jotvingių sziasz ‘šešis’, plg. lie. šešì, la. seši, bet pr. wuschts ‘šeštas’.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 80

Antraštė:: šešì
Straipsnelis:: žr. ieškoti
Šaltinis:: Smoczyński 2006, 345

Antraštė:: šeši
Reikšmė:: 6
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariama ide. skaitvardžio 6 etimologija]. Ide. *ksuḱs- (plg. Hamp 1978, 1983) > *kṣ̌uš́so/as > *(k)šuša- > *š-uša-, plg. lie. šešura- ‘father-in-law’, kuris rodo, kad š_š nebuvo disimiliuotas ar š neišnyko dėl fonetinių priežasčių. Taigi, š buvo pridėtinio elemento dalis, todėl galbūt čia turime seną dūrinį ar junginį. Skaitvardžio 6 struktūra, atsižvelgiant į visus priebalsius, yra kompleksinė: ‘penki’ + kažkas; ‘penki’ ar ‘ranka’ + ‘vienas’ > liet. (vedinys) uš-ės uš-ios ‘Kindbett’, uš-ininkė (~ šešáuninkė, Szeszauninka [Prätorius]) ‘Kindbetterin’; pr. usz-t(a)s (sz = š!) (plg. Hamp 1984, Young 2004) > lie. šeštas, naujai pasidarytas iš kiekinio skaitvardžio. Ide. lytys, reiškiančios ‘ranką’ (s. i. hast-, lie. pa-žast- ‘armpit’, lot. praesto ‘at hand, ready’, s. air. ocu(i)sᴸ ‘and’ (Hamp 1981); het. kes(s)ar, luv. is(s)ari-, gr. χείρ, arm. jeṙn (su -n vienaskaitos formoje iš acc. *-m̥, kaip ir lytyje ‘koja’), toch. A tsar, toch. B ṣar, alb. dorë, išvestinos iš *ǵHes- : *ǵHes-to-, *ǵHesr-; iš *ǵH(e)s-u-ǵHes (ide. dūrinio antrasis dėmuo negali būti u kamienis), ir su skirtingų chronologijų g / ǵ > *ks-u+ḱs > ide. *ksu(e)ḱs, t. y. tarsi dvandva dūrinys.
Šaltinis:: Hamp 2007, 47

Antraštė:: šešì
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Ide. *su̯é-k̑s ‘sechs’ (plg. s. i. ṣáṭ, n. Av. xšuuaš, lie. šeš-ì, s. sl. šes-tь = gr. ἕξ, lo. sex, go. saihs etc.) galima analizuoti kaip sudurtinį žodį, susidedantį iš *s(u̯)e ‘gesondert, eigen, für sich, selbst’ ir *k̑es- ‘schneiden’ (plg. s. i. ví šasta ‘zerlegt!’, lo. castrō, -āre ‘be-, verschneiden’).
Šaltinis:: Lipp 2009a, 83–88