Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: švarkas, guginti, apgėlėti, aršytis, dešimtas, kiršlys, rasa, kablelis, švabalduoti, dboti, dėjos, maklynė, pyvas, puspyvė, gamaunas, geršė, smailus, skelbsti.

Antraštė:

švar̃kas

Straipsnelis:

žr. šarkas

Šaltinis:

Comrie 1992, 776

Antraštė:

švar̃kas

Straipsnelis:

Alb. shark (m.) ‘iš juodos arba baltos vilnos storo audeklo pasiūtas be rankovių apsiaustas, papuoštas ilgais kutais’, sharkë f. ‘vyriškas apsiaustas iš baltos vilnos’. Turimas taip pat dabartinėje gr. (σάρκα, σάρικα) bei rum. (sarică, sarca) kalbose ir, be to, s. sl. (sraka ‘vestis tunica’), r. (soročka ‘marškiniai’) bei lie. (švarkas, šarkas) kalbose. Greičiausia, kad skolinys iš lo. *sarica, kuris rekonstruojamas iš serica ‘šeriai’. Šis žodis yra identiškas su shark I bendra reikšme ‘oda’. Taip pat jo sinonimai bërrúc, lëkurçe bei delésh atitinkamai reiškia ‘maža avis, mažas avinas’, ‘kailiukas’ ir ‘avis’. Piemenų bei kalniečių kailiniai ir apsiaustai dažnai išsaugoja vilnos, iš kurios jie pagaminti, pavadinimą.

Šaltinis:

Çabej 1966a, 11–12

Antraštė:

švar̃kas

Straipsnelis:

Tai – ‘liemenį dengianti kostiumo dalis su susegamais kraštais’. [Variantai: švarkà (vilniškių, uteniškių šnektos, LKŽ XV 452), […] šar̃kas ‘t. p.’, šar̃kai, šarkai̇̃ ‘sermėga; drabužiai, kamža’ (žem., LKŽ XIV 517) […], šar̃kus (N, KŽ, LKŽ XIV 519)]. K, Būgos nuomone, ankstesnės formos yra be -v-. Formos su -v- galėjo atsirasti dėl žodžio švarùs įtakos, plg. švarùs šar̃kas (Būga RR II 314). Tokie dubletai su -v- ir be jo lie. tarmėse yra gana dažnas reiškinys, plg. svogū̃nas/sogū̃nas, kvõtas/kõtas ‘budelis’, kvuõlas/kuõlas ir kt. Žodis švar̃kas, kaip ir jo atitikmuo la. svārks ‘t. p.’, siejamas su bažn. sl. spaka ‘marškiniai; drabužis’, r. сорочка, br. [153] сорочка ‘t. p.’. Labai galimas daiktas, kad tai savas žodis, bendras bl. ir sl. kalboms. Kai kurie kalbininkai jį sieja su ide. *serk- ‘pynimas’. Ryšys būtų toks: pynimas > audimas > drabužis (Karulis LEV II 331). Kitų […] nuomone, pavadinimas į bl. ir sl. kalbas galėjęs patekti iš vulg. lo., plg. lo. serica : sarica ‘šilkas’ (Būga RR II 314, Fraenkel 964, 1039; ME III 1144). Tačiau tokiai prielaidai lyg ir prieštarautų gana aiškus reikšmės neatitikimas: bl. ir sl. žodis nieko bendro su šilku neturi (Fasmer ESRJ III 724 t.). Lie. raštų kalboje forma švar̃kai pirmą kartą pasirodo XVII a. sermėgos reikšme (C I 812). Kamžos bei apsiausto nuo dulkių reikšme šis žodis fiksuojamas XVIII a. pr. vad. Kramzės žodyne (Q 110, 413). Forma švar̃kas minima XIX a. raštuose (Mit I 235; J). Be abejo, ji turėjo egzistuoti gerokai anksčiau; la. svārki randamas jau XVII a. la. k. žodynuose (Laumane, Dialektālās leksikas jautājumi, II, 1986, 151).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 152

Antraštė:

švar̃kas

Straipsnelis:

Slaviški marškinių pavadinimai: […] (5) *sorka, plg. r. soročka etc. […]. Per albanų kalbą (plg. alb. sark f.) perimtas iš romanų sarca (Steinhauser 1950: 287ff.), kuris savo ruožtu kilęs iš arabų sarq. Atitikmenis turi ir baltų, finų bei senoji skandinavų kalba, plg. lie. šar̃kas greta švar̃kas, la. svā̀rks, suom. särkr, s. isl. serkr, s. ang. sierce. Vasmerio (REW 2: 700) spėjamas ryšys tarp slavų ir baltų žodžių atrodo mažiau įtikimas, nes čia susiduriama su senu kultūriniu žodžiu.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2009, 298–295