Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žagsėti, rėkšti, ankštainiai, karšė, nūdegulis, apoštolas, balžienas, žiopsoti, paūdroti, kriaušis, gūrinti, gyvatė, pleikė, šalna, žiema, būsiu, tvaikonis, vaivanduo, damastas, draugyba, gelioti, pabanga, tvankus, girdyti, skiedla, kadugys, grabus, vagoti, spirti, geltas, skuja.

Rezultatai

Antraštė:: žagsė́ti
Straipsnelis:: Oset. zæǧyn : zaǧd, zæǧun, ʒæǧun : zaǧd, ʒaǧd ‘sakyti, kalbėti’. Iranėnų dirvoje gerai atpažįstama garsus pamėgdžiojanti šaknis *zag- (*žag-, *žax-, *čag-, *čax-) reikšme ‘rėkti’ ir pan., paprastai esanti kai kurių ‘rėkiančių’ paukščių pavadinimuose. Plg. persų zāǧ ‘šarka’ (Sättler, Deutsch-persisches Konversationswörterbuch, Wien und Leipzig, 1882, s. v. Elster), ‘varna’ (Таффаров), ‘varna, varnas, kovas, šarka’ (Рубинчик), žaǧār ‘garsus riksmas’, zaǧand ‘laukinių žvėrių staugimas’ (pvz. panteros) (Таффаров), *zax ‘garsas, skambėjimas’, afganų ẓ̌aγ ‘garsas, triukšmas, balsas’, ẓ̌aγedəl ‘ūžti; kalbėti’, orm. žaγie ‘barnis’, veneci žaγ- ‘šaukti, kviesti’ (Elfenbein), Pamyro išk. ʒaγas ‘rauda’, ǰaγ ‘loti; inkšti’ (Пахалина), Pamyro šug. čaq-čaq ‘plepėjimas’ (Зарубин, Шугн, 294), sogdų *zāγ (z’γ), paukščio pavadinimas (Gramm. Sogd. I 159), *zaγānt, zγ’nt) ‘šauklys; heroldas’, *zaγār-, zγ’r- ‘kviesti, šaukti’, part. zaxs- (*zag-s-) ‘skambėti’ (Ghilain 81), av. zaxšaθra- ‘piktkalbystė’. Digorų z//ʒ svyravimas yra šio dialekto ypatybė (ОЯФ I 383). Už iranėnų kalbų ribų: lie. žagatà ‘šarka’, žagseti, žegseti, armėnų ǰag ‘paukštelis’. Inchoatyvus kamienas *zag-s-, kurį randame avestos, partų ir lietuvių (žr. aukščiau) kalbose gali būti ir oset. žodyje fæ-ʒæxsyn (*pa-zag-s-) ‘paskirti baudą’ (ИЭС I 430–431). Be abejo, čia priskirtinas ir oset. ʒæǧynʒæg ‘šarka’ (ИЭС I 392). Žodžiai, reiškiantys ‘kalbėjimą, kalbą’ labai dažnai yra garsažodinės prigimties; žr.: Buck, Words of Speaking and saying, American Journal of Philology 1915 XXXVI 1 ir t., 125 ir t. Semantikai ‘garsas-kalba-riksmas’ yra akivaizdus osetinų zaǧd ‘ginčas’, ptc. perf. veiksmažodžio zæǧyn. Petersson, Arische und armenische Studien, LUÅ (N. F. Avd 1) 1920 XVI 3 100; Morgenstierne EVP 106; Bailey, Asica 37; Gershevitch, Amber 229; Fraenkel II 1284; Bielmeier 155.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ, IV, 293