Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spūdėti, gųnžys, besti (beda), bristi, brenda, smūtnytis, šventastis, kamzuolė, patėvis, siaustė, reiškus, katėti, voverė, žentas, paslinkas, ėmi, pumpuras, strigti, laiptas, aniolas, grimba, girdas, tiesti, uminis, kuilys, seklus, antai, geras, banga, tyrai, vykis.

Antraštė:

spūdė́ti

Straipsnelis:

Pelasgų σποδός„pelenai, dulkės“. Iš tiesų σποδ(ός) gerai paaiškinamas kaip ide. *spud- nulinio *speud- „spausti“ laipsnio ekvivalentas, kurį tęsia lie. spáudžiu, spáusti, spaudà, gr. σπούδαξ·ἀλετρίβανος(„grūstuvas“: Hes.) ir t. t. Gr. žodžiai σπεύδωbei σπουδήjau turi pasikeitusią reikšmę „spausti, skubinti“. Be to, taip pat pasikeitusi reikšmė yra ir lie. spūdinti „skubėti, bėgti“ [42], spūdė́ti „pavargti“ („skubumo bei uolios pastangos idėja esanti artima įtempto spaudimo sąvokai“, Boisacq, Dict. 859). Dėl kitų giminiškų žodžių aš nurodau Pokorny Wb. 998 ir toliau, kuriame rekonstruojama ide. *(s)p(h)eu-d-. Aišku, kad σποδ(ός) < ide. *spud- pagal priebalsių mutaciją nerodo pelasgams būdingo ide. *d > t perėjimo (Le pélasgique 16), - žodis kilo iš pelasgų dialekto, kuris nerodo šios svarbios fonetinės modifikacijos. Užtat žodyje σποδ(ός) < ide. *spud- pirmajame skiemenyje turėjo ide. u pereiti į o: čia yra graikų fonetikos ypatybė (kur *u yra nepakitęs). Galima kelti klausimą, ar σποδόςneišsaugojo nulinio laipsnio *spud- genezės pėdsako, plg. taip pat lie. spūdinti ir t. t.). Iš tiesų σποδόςturi kirtį tame skiemenyje, kuris yra paveldėtas. Gr. turėjo išlaikyti šiame pasiskolintame žodyje kirčio vietą.

Šaltinis:

Windekens 1963, 42–43

Antraštė:

spūdė́ti

Reikšmė:

„būti suspaustam; kankintis“

Straipsnelis:

žr. spūda

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1037