Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: apie, gurlus, kilti, dubus, blaivus, cibulis, burlega, brastas, eiti.

Antraštė:

apiẽ

Straipsnelis:

Toch. A pe, postpozicinis jungtukas ‘taip pat’, kuris taip pat yra toch. A formoje penu ‘taip pat’ < pe+nu. Fraenkel IF, L, 1932, 99 toch. A pe pagrįstai įžvelgė apofoninę toch. A -pi formą (jungiamoji dalelytė = toch. B pi, primygtinumo dalelytė), kuri giminiška skr. ápi ‘be to, taip pat’, gr. ἔπι, ἐπί ‘iš, virš’ ir t. t. Anot Fraenkelio. toch. pe ypač primena la. pù ‘prie’, kurios vokalizmas – senas: žr. lie. apiẽ ir av. ape ‘po’, -pe (emfatinė dalelytė). Aišku, kad toch. A pe (postpozicinis jungtukas, reiškiantis ‘taip pat’) pirmiausia atitinka av. -pe: toch. A pe reikia kildinti iš ide. *pēi (iš tikrųjų *pei / *pō̆i būtų davusi *pi). Toch. A pe vokalizmas prieštarauja gretinimui su gr. ψή ‘kaip’, av. bā ‘išties, iš tikrųjų’, arm. ba (emfatinė dalelytė) ir t. t. (Smith, Tocharisch, 1910, 13). Dėl pateikto aiškinimo plg. mano pastabą žurnale Orbis 1972, XXI, 471 tt.

Šaltinis:

Windekens 1976, 370

Antraštė:

apiẽ

Reikšmė:

um-herum, von, betreffs

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne pateiktas lie. apiẽ, apab- siejasi ne su s. i. ápi ‘an’, gr. ἐπί ir t. t., o su sl. ob-, s. i. abhi, gr. ἀμφί, ide. *ambhi ‘iš abiejų pusių, aplinkui’. Reikšmės visiškai sutampa. Dėl savo garsų lie. apiẽ pirmiausia kilęs iš аb: čia yra vykęs artikuliacijos pasikeitimas (Schwächung) [m iškrenta], kurį galime lyginti su analogišku procesu, palietusiu bl. at-, sl. ot- < ide. *ant- (gr. ἀντ-, ἀντί).

Šaltinis:

Machek 1959a, 162