Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gailus, apdrusti, apara, gaimuruoti, elkas, kamaros, garba.

Antraštė:

gailus

Straipsnelis:

žr. gaila

Šaltinis:

Buck 1949, 1124

Antraštė:

gailùs

Straipsnelis:

žr. gailėti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 129–131

Antraštė:

gailùs

Reikšmė:

kandantis, aštrus

Straipsnelis:

[germanų, kaip ir graikų, kalbose esama vadinamųjų sustabarėjusių l vedinių] s. v. a. geil ‘išlydytas’ su artimais giminaičiais baltų kalbose (lie. gailùs ‘kandantis, aštrus’, la. gails ‘aistringas, gašlus’), go. hails (plg. sl. cělъ ‘visas, šventas’).

Šaltinis:

Solta 1970, 72

Antraštė:

gailùs

Reikšmė:

aštrus; nuodingas, žudantis; piktas, rūstus; gailestingas; pasigailėjimo vertas

Straipsnelis:

Sen. raštuose dažnas vedinys gaĩlas ‘aštrus; nuodingas, žudantis; piktas, rūstus; gailestingas; pasigailėjimo vertas’ (plg. LKŽ III 22), vietoj kurio dabar vartojamas gailùs, galbūt giminiškas pr. gaylis ‘baltas’ (wyes) E 459, s. č. zielo ‘labai’, s. v. a. gail ‘išdykęs’ bei padarytas iš ide. *ghei- ‘spindėti’ (Mažiulis PKEŽ I 312tt.).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 20

Antraštė:

gailùs

Reikšmė:

heftig, bissig, jähzornig

Straipsnelis:

[Aptariami baltų kalbų moterų asmenvardžiai.] Su lie. gailùs ʻheftig, bissig, jähzornigʼ giminiški yra la. gails ʻwollüstigʼ ir s. v. a. geil ʻmutwillig, ausgelassenʼ, go. gailjan ʻerfreuenʼ.

Šaltinis:

Stüber, Zehnder, Remmer 2009, 377